Keistas žmogus

Sorry, jei kam nors pasirodys kvaila tema (kadangi aš ją sugalvojau, tai savaime aišku, man ji neatrodo kvaila)
Kas tai yra keistas žmogus? Ar apskritai turėtų egzistuoti toks apibūdinimas kaip "keistuolis", kai elgesio normos vis kinta ir blunka ribos tarp kažkokio mistinio "normalumo" ir keistumo (nekalbu apie visiškus nenormalumus ir iškrypimus). Jei kieno nors elgesys ar įpročiai nesutampa su kažkokiais mūsų pačių susidarytais kriterijais ar su bala žino kuo, tuoj puolame žmogų vadinti keistu. Mane taip pat yra taip vadinę ir lipdę tokią etiketę, bet aš vis maniau: "Juk tiesiog esu savimi, kame čia keistumai?". Ar gal tiesiog kiekvienas esame truputį keistas, ar keistumas yra unikalume, ar...po galais, niekaip nesuvokiu, kame viso šito esmė!
Gal jūs man padėsite išsiaiškinti, protingų žmonių čia juk pilna (pataikauju...).
Taigi: kas, po galais, žmoguje yra keista, o kas ne keista?
Dar kartelį: nekalbėkime apie iškrypimus.
Būtų įdomu išgirst nuomonių (nepataikauju)!!!

O šiais laikas dar yra keistų žmonių? Jei taip- tada visi mes keisti.

Manyčiau, kitas žmogus keistas yra tik tiek, kiek nesutampa su mūsų pačių asmeniniais lūkesčiais, požiūriu, elgesiu. Visuotinai keistais laikomų žmonių kaip ir nėra, nebent koks vienas kitas... Koks Einšteinas

Tai vat aš ir susimąsčiau, kaip galima šiais laikais kažką vadinti keistu. Bet juk vistiek tai kažkaip neišvengiama. Kiekvienam žingsnyje sutinkam ką nors, kas atrodo keista. Gal fantazijos trūksta?

Mūsų pačių lūkesčiai, požiūris, elgesys...Hmm, bet tai juk irgi gali pasirodyti keista. Vadinam kažką keistu, bet ir patys tokie esam, nes vistiek atsiras kitas žmogus, kurio požiūris nesutaps su mūsų. Tai gal apskritai neegzistuoja toks dalykas, kaip keistumas?
Taip painu...

Tai mes visi esame keistuoliai Na, o jeigu apie vieną kurį žmogų aplinkinių nuomonė sutampa, tai jis laikomas dar didesniu keistuoliu. Va taip, kuo daugiau nesuprantančių žmogaus, tuo didesnis jis keistuolis

Kartais laikomi keistuoliais tie žmonės, kurie atsispiria "bandos" jausmui, kurie nedaro to, ką daro visi, yra kažkuom išskirtiniai, bet ne blogaja prasme. Aš manau, kad būti šiektiek keistu yra didelis privalumas, nes keistu vadiname tą, kas yra neįprasta, mus nelabai gerai pažįstama ir paslaptinga. Užtad su tokiu žmogumi dažnai įdomu pabendrauti.

visi keisti savotiškai

as keistuolio apibudinima atitinkanti zmogu vadinciau toki, kuris,budamas kazkokioj konkrecioj socialinej grupej, neatitinka tos socialines grupes "standarto" ir jos stereotipu. etc., statybininkas, einantis i darba su kostiumu, pasikvepines, issipuoses ; birzos brokeris, einantis i darba suplysusiais dzinsais ir cementuotuom rankom ir t.t.

Aga Kiekvienas savaip iš proto kraustosi

is teorines puses sutinku su rennais, bet zvelgiant kritiskai i save, ta vertintoja, kas yra keistas, o kas ne, tai greiciau parodo tavo paziuru ir brandumo lygi tokie vertinimai. is tikro tai visi zmones turi kazkokiu isskirtiniu savybiu, bet akzkokdel isskiriam tik vienokius arba kitokius asmenis. vadinasi, esame per siauros tolerancijos ir konservatyvoki.

Kas yra keistas zmogus?As esu keistas zmogus.Bet man nuo to nei silta nei salta.

Žmonės sakydami "tu keistas' dažniausiai turi omeny blogąją prasmę, nes daugumai tiesiog nepatinka kitokie žmonės.
O man dzin - kai man sako "tu keistas" aš tai priimu kaip komplimentą.

Pasisiauses,tu ,kaip visada-zavus

daznai pakankamai girdziu ta "tu keistas" sakini ne retai ateina is labiausiai kompleksuotu ir siariausias paziuras turinciu zmoniu, kaip ne keista

Manau, kad "tu keista (-as)" reiškia "aš tavęs nesuprantu". Tikrai stebina, kaip taip greitai dėl savo nesupratimo permeta "kaltę" kitam. Eiti kuo arčiau tikrųjų vardų - kaip būtų miela.

atsakyciau paprastai...viskas,kas nepritampa prie daugumos nustatytu normu,elgesio,mastymo,isvaizdos ir t.t. yra laikoma visuomeneje keistenybe...ir cia tikrai ne pie nukrymus...o keistenybiu turim visi...ir ivairiu...dar pasakysiu,kad yra toks geras posakis "kaip pavadinsi,taip nepagadinsi",bet jis tinka tik tiems,kas zino kas yra tokie...ir jiems todel visiskai nesvarbu kitu zmoniu nuomone apie juos,nes jiems tai nekenkia ir nuo to ju pasitikejimas nesuslubos...

Parausčiau jei manyčiau kitaip

Pritariu tau, kad nebūti bandos dalimi yra privalumas. Bet manau, kad šis privalumas atsiskleidžia jau šiek tiek vyresniame amžiuje, kai pradedame suprasti, jog svarbiausia yra individualumas. Ankstyvoje paauglystės stadijoj tik pabandyk būti keistu - iškart nusodins. Atsimenu, netgi tai, jog lankiau muzikos mokyklą, visiems atrodė labai keista ir klasiokai manęs vengdavo.

Vadinasi, keistuolis tas, kuris nė kiek ne keistas?