Kaip susitvardyti bendraujant su nemandagiais klientais?

Esu ramus ir draugiškas žmogus iš prigimties, nemėgstu konfliktų, visada mieliau susitariu, nei pešuosi. Gyvenimas, be to, išmokė mandagumo ir diskrecijos bendraujant su žmonėmis. Natūralu, kad to paties tikiuosi ir iš aplinkinių. Deja. Darbe tenka daug bendrauti su žmonėmis, taip pat ir universitete, kur studijuoju. Kai kurie žmonės yra tiesiog nepakenčiami, stačiokiški, nemandagūs. Niekaip nesuprantu, kaip žmonės nesuvokia, kad savo nuomonę galima pareikšti ir labai mandagiai, kultūringai ir nuo to ji netaps nė kiek menkesnė... Universitete tokių asmenų stengiuosi privengti, bet va darbe... Kai tenka su tokiu "klientu" bendrauti, atrodo, sprogsiu. Po darbo dienos jaučiuosi visiškai išsekusi... Ir šiandien - du tokie teisuoliai pakliuvo
Kaip jūs bendraujate formalioje aplinkoje? Ar laikotės tų vadinamųjų bendravimo taisyklių? Ir kaip reaguojate į žmonės, kurių bendravimo stilius jms nepriimtinas?

Nezinau, turbut bendravimo stiliaus man nepriimtino nera, o su pykciu ar kokia kita emocija, kai ji iskyla stengiuosi buti stebetojas ir stebiu ,kas vyksta su mano kunu ir jur fiziskai susitelkia emocijos.

Diskrecija, mandagumas, taisyklės... Man tai atrodo, kad svarbu, ką sakai, o ne kaip. Forma turinio nekeičia. Visada sakau taip, kaip galvoju, o jei kažkam kyla dėl to problemų, tai ne mano bėdos jau čia

va taip sukandi dantis ir sypsaisi o mintyse ji isdedi i .......
man tai akyse aptemsta kia tokiu sutinku ir pasidaro bloga....nors su zmonemis dirbu jau virs 10metu. kuo tolyn tuo labiau pastebiu tokius dalykus, bet dar tvardausi kur dingsi, tada as pradedu galvoti kad jie mano ''aukos'',ir tegu liejasi tas s.....is ju burnyciu ,as skaiciuoti pradedu kiek nuo kurio galeciau uzsidirbti
p.s. as parduodu paslaugas

Na as kaip moksleivis tokiu bedu neturiu, uzjauciu tave, kai reik sypsotis, kad ir ka zmogus sako, nes po to pasekmes kokios, jei grieztas darbdavys yra.. Man tai tik mokykloj ir siaip aplink jei kokie nemandagus sukiojas, dazniausia isklausau bet nieko gero jiem nepasakau ir bandau subtiliai nutraukt pokalbi

Mdaa... Su klientais bendraut neteko - neateina pas mane tokie. Bet baisiausia, kai yra tokių "ten, aukščiau". Tiesiogiai nuo jų nepriklausau, bet.... Ir nėra jie tokie, kur kas antras žodis - nešvankybė. Bet gali būt tokie nepakenčiami, kelt tokius idiotiškus reikalavimus, kad... Į akis sakai "gerai, padarysim" arba "pasistengsim", būna ir "nelabai, nelabai, juk labai daug darbo, o mūsų tiek mažai". O sau galvoji: "bl**t, debilas, davė penkių dienų normą ir reikalauja padaryt per penkias minutes... idiotas, dal*****s, mulkis, ................. (prirašykit, kiek kieno fantazija neša), jis ką - tyčiojasi? Nukankint nori?" Bet va - kieno vežime sėdi - to giesmę ir giedi. Ir pagaliau - amžius. Man tas žmogus mažų mažiausiai į tėvus tiktų, net senelius, tai vien iš pagarbos žilam plaukui nuryji nuoskaudas (tarpusavy, aišku, viską "išvemi", bet tai ir lieka "tarp mūsų, mergaičių"). Na, dar čia va paloju. Vieną kartą nebeišlaikiau, paprasčiausiai pasakiau, kad nors darbelis ir nedidelis, bet ir aš dar viena (kitos kaip įprasta, gerokai vėlavo) ir aš ne reaktyvinė. Aišku, buvau apskųsta, kad dirbt nenoriu. Ačiū Dievui, viskas praėjo be pasekmių, visi suprato, kas ir kaip iš tiesų ten buvo.... Blogiausia, kas gali būt, jei tą sumautą nuotaiką tenka parsinešt namo, tada net ir niekuo kaltoms katytėms gali kliūt, nors labai stengiuosi susitvardyt....

darbas yra darbas..kai darbas su žmonėmis, negali sau leisti pratrūkti, būti nemandagi, tačiau manau, kad visada yra riba, kurios ir klientas peržengti negali t.y. jis neturi teisės žeminti, tyčiotis, įžeidinėti..kol neperžengia ribos, tol nėra sunku atlikti savo darbą, net jei žmogus šiek tiek ir nemandagus..reikia atsiriboti nuo neigiamų emocijų..kitoje, ne darbinėje aplinkoje, geriausia visai vengti bet kokių nemalonių žmonių, kam gadintis nuotaiką

Jeigu neįmanoma visiškai atsiriboti, bendrauju minimaliai, bet niekada nenusileidžiu iki jų lygio. Aišku, ir apsimestinių šypsenų ir meilikavimų nebūna.

Taip ,taip... situacija sudetynga-klijientas visada teisus...ir nieko cia nepadarysi...kol nervai stiprus galima ivairiai nulest
juokais, arba paprasyt kolegos kad aptarnautu klijienta,pasikeitus personalui,pasikeicia ir klijiento nuotaika...
Japonai kazkada seniai buvo lele tokia sugalvoje,garui nuleist,uzdedi ant jos kauke uzrases ,,nedraugo"varda,suduoji ranka-ji nuo taves bega saukdama...
Na o jegu tankiai gaunasi konfliktai,vadinasi cia yra problema, ir reik paanalizuot rimciau,negi klijientu bendravimo stilius
blogas...
As isivaizduoju kaip gali ikiret ikauses klijientas bare arba restorane....

Klientas nera visada teisus...Ir tikrai nemanau, kad gerai leistis sokdinamam taip manancio asabos

man patiko vienam banke uzrasas,kuriame parasyta:"mums vienodai svarbus ir klientas,ir darbuotojas"

ikause ir yra ikause mano darbe tokiu nepasitaiko bet buna dar bjauresniu,tikri slykstynes...

kas del darbo...tai manau kad cia irgi negali pritaikyt visiems vienos formules,nes darbai ir ju pobudis labai skiriasi...
viena jeigu dirbi administracini darba,kita jei aptarnauji klijientusir dar juk yra ivairiu darbu kurie suristi su klijientu
aptarnavimu pvz:taksistas negali paprasyt pas kolega kad tas pusiaukelej aptarnautu keleivi ,kuris pradejo ji mokint vairuot
ar kelt nepasitenkinima jo automobilio modeliu...
kad butu galima gaut konkretesni atsakyma,reik zinot ,bent mazdaug.su kokiu tai darbu surista.
Na o gyvenime,daug nepraustaburniu yra, tokiu geriau salintis,ne atkreipt i save ju demesio,na o jeigu jau ivyko koks tai
konfliktas,mandagiai pastayt ji i savo vieta...

Man didžiausios problemos yra ne su tais, kur jau iš anksto pikti ateina dėl ko nors, bet kur tiesiog tokie iš prigimimo yra. Ateina pavyzdžiui, vidutinio amžiaus moteris, išdėsto savo problemą, pasiūlau jai sprendimą, o ji pasijuokia maždaug ir sako, kad aš čia nesąmonė. Tada aš jai sakau, kad kitaip negalima, pažeis įstatymus ir pan., o ji man įrodinėja, kad aš nežinau tų įstatymų, kai aš tikrai žinau. Na ir panašiai. Žmogus tiesiog yra įsitikinęs, kad jis teisus ir viskas. Teisus ne todėl, kad klientas, o tiesiog. Su tokiais ne tik darbe susiduriu. Jie teisūs, net jei ir neteisūs :/ Užknisa.

Draugiškumą suprantu kaip išankstinį nusiteikimą pozityviam bendravimui. Tiksliau sakant, kai susiduriu su nauju, nepažįstamu žmogumi, visada esu linkusi su juo bendrauti draugiškai Na, pasisveikinu, nusišypsau. Daugeliu atvejų sulaukiu tokio paties atsakymo, kartais net matau iš karto, jog ateina žmogus sudirgęs, stengiuosi tokio nesuerzinti: juk taip ir jam, ir man bus maloniau bendrauti, tvarkyti reikalus. Ir tikrai sakau - su daugeliu bendrą kalbą surandu, nežinau, ar jie mėgsta mane, ar ne, bet bent jau nerodo kažkokių ten savo vidinių nepasitenkinimų, jei nėra tam aiškaus pagrindo. Tačiau būna tokių atvejų, kai su žmogum normaliai elgiesi, o jis tau kaip su šlapių skuduru per veidą. Ir aš suprantu, kad ne žmonės kalti, o aš pati. Apie tai ir tema - kaip man išspręsti tokią problemą? Tiesiai šviesiai sakau, mane tikrai erzina visokie stačiokai verslininkėliai ar 40metės poniutės, kurie mano, jog žino viską ir (gal) yra įpratę, kad su jais visi sutinka.



Ką reiškia "potenciali auka"? Auka ko? Jie taigi nemato, kad mane erzina. Jei matytų, tai, patikėk, nedirbčiau darbo, kurį dirbu Mano stiprioji savybė ir yra tame, kad nors viduj keiksnoju, bet sugebu suslaikyti ir netėkšti visko, taip, kaip galvoju, o tą pasakyti diskretiškai

Na, įsivaizduok, tu gerai išmanai sritį X. Šia sritimi tu domiesi, skaitai straipsnius ir literatūrą, susijusią su šia sritimi. Be to, savo žinias naudoji praktikoje kasdien, nes dirbi kompanijoje, kuri kaip tik ir veikia X srityje. Yra tarkime tavo kolega, kuris taip pat dirba X srityje, tik deja, domisi gerokai mažiau nei tu. Jo žinios akivaizdžiai abejotinos. Pas jus ateina trečias kolega, naujokas praktikantas ir užduoda kokį nors nesudėtingą klausimą iš X srities. Tavo kolega, tas kur prastai išmano sritį X, puola atsakinėti. Pirmiausia jis suvaro praktikantą, neva klausimas buvo kvailas. Tada pradeda aiškinti savo teoriją. Tačiau tu pastebi, kad jo aiškinimas yra aiškiai neteisingas. Tai va, tu gali savo kolegai paniekinamu tonu pasakyti (praktikanto akivaizdoje), jog jis yra durnas ir nusišneka, kad yra visai ne taip, dar gali pridėti keletą "bendrų pastabų" apie koelgos intelektą, erudiciją ir pan. Bet tai jau nebus diskretiškas atsakymas. Tačiau galima ramiai, atsiribojant nuo kolegos asmens ir bet kokių užuominų apie jo asmenį, pasakyti, kad štai, tokiame ir tokiame šaltinyje skaitei kitokią teoriją, jog ten teigiama taip ir anaip. Galima paklausti, ar kolega kartais nesusipainiojo - juk visiems pasitaiko. Neretai taip su dėstytojais tenka benrauti, juk nerėksi: dėstytojau, nusišneki

Čia šiaip realią situaciją papasakojau Tik detales pakeičiau, smulkmenas "išmečiau". Ko pageidauju? Gal tiesiog žmogiško supratimo, maždaug "Esma, laikykis, ir man taip būna, bjaurybės jie, bet mes išgyvensim" Kartais ir tai padeda. Arba kokių patarimų. Štai pavyzdžiui, viena bendradarbė sakė, jog tokiais atvejais ji įsivaizduoja, kaip po nemalonaus pokalbio eis surūkyti cigaretę ir tas ją nuramina. Tik va, kad aš nerūkau, tai man nelabai tinka

As kaip tais bandau tvardytis irgi, kai jau su kokiu "reksniu" tenka bendraut. Bet kai jau kantrybe truksta, mandagumas isgaruoja. Ne, nepradedu rekt, bet tonas grieztesnis, be jokiu pajuokavimu ir pan. Kaip man, taip ir as. Nezinau, ar tai gerai, bet man lengviau

Su tokiais reksniais ir isitikinusiais savo teisumu visada bunu pabreztinai mandagi. Tokiems zmonems nereik rodyti jokiu blogu emociju, o tiesiog pasistengti mandagiai jiems paaiskinti, kur jie yra neteisus. Nors gal ir atrodo, kad jie iseina iskele galvas, ir atseit laimeje, t.y. su savo tiesom, bet tokie zmones visuomet , like vieni , patikrina savo oponento zodzius. Taigi viskas, ka jus jiems sakote, lieka ir ju mintyse. Tiesiog tokiems zmonems yra sunku pripazinti, kad teisus buvo ne jie. Taigi mielieji, turekit kantrybes, nepykite ant tokiu zmoniu ir ypac nerodykite to jiems, nes jie kaip vampyrai, tokiais dalykais maitinasi...

Labai teisyngai dainuska7 issake nuomone,as irgi taip manau!
Reiskiu uzuojauta visiems kurie susiduria su tokiais zmonems,bet... man rodos kad tais vampyrais ar blogiukais,kartais
buname ir patys....
Na o juokais galiu pasiulyt pastatyti stala kabinete su uzrasu ,,pilietis kuris viska zino" arba ,,diskusiju stalas" ir pasiulyt jam ten pasedet ir pabendraut su to kiais pat kaip jis ir nemaisyt zmonems kurie nezino... uztai ir ateina cia.