Kaip pasielgtumėte jūs?

Mes daznai cia galime perskaityti temu, kuriuose autoriai issipasakoja, kad juos paliko antra puse, arba, kad jie buvo palikti ir t.t. nes ju antra puse rado sau labiau patinkancia atra puse.Kiekvienas brandesnio amziaus zmogus yra patyres kazka panasaus.
Todel nezinau ar tokia tema jau buvo, bet butu labai idomu suzinoti kiekvieno asmeniskai nuomone. Pvz.Jeigu jus labai susizavejote zmogum, bet zinote, kad jis turi seima,zmona,vyra ar seip drauge(a). Tas zmogus ir jus tam zmogui labai simpatizuojat, kliuciu jokiu nera, tik susikibkit uz rankuciu ir pirmyn.
Taigi kls... ar bus koks nors stabdis jusu samoneje, kad kisates ne i savo darza, ar vis del to nieko cia blogo? Ir kokias gyvenimo kriterijais vadovautumetes tokioje situacijoje? Ir butu gerai, kad isjungtumete logika, o isijaustumete i situacija kad isimylejote?

Jei turi šeimą, tai nėra man ten ko kištis.

Jei taip ir atsitiktų tikrai pasakyčiau tam ne. Nebūtų tokio bajerio, kaip lindimas į šeimą.

Daugeliu atveju, iš pradžių pablogėja santykiai, tada atsiranda meilužiai/meilužės. Tad ne tai būna santykių nutraukimo priežastimi, greičiau jau paskutiniu tašku.

O pradėti santykių nepradėčiau netgi su besiskiriančiu. Tegul iš pradžių nutraukia vienus santykius, tada bus galima pradėti kitus.

+10, Maloni. Šiaip tai priminė man vieną pasimatymą, kurį turėjau ir realiai aš iš vyruko pasijuokiau. :DKaip supratau iš vyruko situacijos jo šeimije iškastas karo kirvis, žmona nori skirtis, bet tempiasi guma. Vyras pirma nenorėjo skirtis, dabar žmona nenori. Žodžiu, peripetijos. Jis man tiesiai šviesiai ir pasakė, žinoma, gražiame apvalkale viską pateikė - Aš ieškau draugės. Na, mano atsakymas tebuvo toks: kada išsiskirsi, tada ir tebus santykiai. Bandė mane protint, kad visi taip gyvena... Deja, deja... Tegavo špygą taukuotą ;)
Taip, kad, kad ir koks puikus žmogus būtų, gražus ir visa kita, tokiems santykiams sakau NE.

Pirmiausia, nemanau, kad žmogus kažkam priklauso, taigi, nelaikau vyro "ne savo daržu" (tai nei mano daržas, nei kito, jis - paties savo daržas). Antra, manau, pora atsakinga už savo santykius, taip pat poros nariai jau atsakingi už santykius, kuriuos kuriasi su kitais žmonėmis, o ne "tretieji asmenys" atsakingi už porą. Taigi, vadovaudamasi tokia logika, moralinių stabdžių tiesiog nematau. Nei aš galiu savintis žmogų, nei suprantu žmogaus "priklausymą kitam", taip pat suvokiu, kad poros santykių kokybei net norėdama nepadaryčiau jokios įtakos.

Stabdžiai būtų labiau racionalūs, grįsti kiek kitais dalykais - paprasčiausiai sunku būtų pilnai gerbti žmogų, kuris visiškai stereotipiškai nemoka tokių dalykų daryti atvirai, pvz., jei ieško meilužės, negali apie tai pranešti žmonai (pvz., aš tai turiu drąsos tokius dalykus pranešti, taigi gautųsi, kad vyras arba už mane bailesnis (fui), arba suktas (irgi nekas). Su tokiu žmogumi palaikyčiau atstumą, jei smagu - bendraučiau, nespausčiau skirtis, neviliočiau, bet tiesiog palikčiau jam priimti sprendimus, kuriuos nori priimti, o pati irgi priimčiau sau geriausius sprendimus (nors... pagalvojus taip aš ir elgiuosi ir šiaip).

Žinoma, jei jo žmona būtų už neįpareigojančius santykius, jis būtų su žmona dėl tokių ryšių susitaręs, t. y., gebėtų mėgautis meilužystės privalumais atvirai, tada, jei kiltų noras, patikrinčiau, ar jis geras meilužis; ir jei geras, gali būti, kad bendraučiau kaip su neįpareigojančiu meilužiu-draugu, o jei blogas, tai kaip su draugu.

Galiu garantuoti, kad dauguma čia pasisakančių bus turintys tvirtą moralinę nuostatą "ne, jokiu būdu". Kitaip manantys, ko gero, patylės nenorėdami dėmesio savo asmeniui ir nenorėdami kelti pasipiktinimo bangos iš "teisuolių".
Kodėl teisuolių parašiau kabutėse? Ogi todėl, kad dažniausia santuokų iširimo priežastis yra ne, ne smurtas, bet vyro neištikimybė. O tie vyrai neištikimi su moterimis (dažniausiai). Neištikimybė reiškinys masinis, daug žmonių kone kaip pamišę ieško meilužių ir seksualinių nuotykių. Toli nereikia ieškot, pilna xxx puslapių.
Taigi, arčiau esmės. Taip, dauguma bent jau moterų turi tvirtą moralinį nusistatymą. Ir tik mažuma laikosi jo visą gyvenimą. O gyvenimas būna įvairus: būna nesėkmių darbe ir asmeniniame gyvenime, nenuotaikų ir depresijų daugiadienės, emocinio ir kūniško artumo badas, menka savivertė ir t. t. Ir kažkaip į tą "ne, niekada, man tai nepriimtina" nuslystama.
Tad gerbiu Joyce, kuri išsakė savo tikrą, drąsią, kitokią nei daugumos nuomonę.

Turėjau reikalų su ištekėjusia. Antru būt nepatiko, atklysdavo abejonių, kildavo klausimų sau, bet aklas jausmas vertė naiviai tikėt, jog viskas gali, o galų gale ir privalo baigtis taip kaip norisi..
Nuolat save teisinau, įsikaliau į galvą, kad visa tai vyksta dėl švento tikslo, kurio siekia abi pusės, tačiau ilgainiui akys matė vis plačiau, kol galiausiai suvokiau nepatinkančią tiesą. Tuomet santykiai nutrūko, o vėliau atsinaujino tik su kitomis spalvomis ir nauju požiūriu. Kai nepuoselėji vilčių, neieškai santykiuose perspektyvos, tuomet ir galvos neskauda, ir stabdžio sąžinėj neieškai.

Isimylejimas is esmes kvailu sprendimu metas. Jei jam pasiduosi, kai jis praeis teks grauztis nagus

Jeigu būdama 20 m. sakyčiau, kad su vedusiu tikrai ne ne, tai meluočiau, o dabar žinau daugybę smulkmenų apie save, savo norus, savo emocinius ir seksualinius poreikius ir todėl esu 100% garantuota, kad su vedusiu vyru romano nepradėčiau.

Beje, tai netgi nerodo mano moralumo, nes man ne itin rūpi kažkieno šeima. Man rūpi AŠ PATI. Ir būtent MAN būtų blogai, jeigu pradėčiau romaną su vedusiu vyru. Taigi nepradėčiau romano su vedusiu iš dėl egoistinių tikslų.

Red, visų nuomonės tvirtos. Jei JoyFool mano kitaip, tegul. Tai jos teisė. Bet yra ir tokių moterų, kurios net jausdamos kito kūno alkį, troškimą, geismą niekada sau neleis taip pasielgti. Paprasčiausiai, tokia moteris GERBIA SAVE. O kas norėtų rinkti trupinius iš kitos lovos ir jausti santykiuose ryšio trūkumą.

Na, nepasakyčiau, kad tokia moteris būtinai gerbia save - viskas priklauso nuo labai daug niuansų, pasaulėžiūros, apskritai, bendro vaizdo, kaip žmogus tvarkosi gyvenime.

Aš manau, kad žmogus gerbia save, kai žino, ko nori iš santykių ir ko nenori, ir atitinkamai elgiasi, panašiai, kaip atsakė Maloni... o visokie "moraliniai" pančiai, nepasvėrus visko savo galva, savigarbos dar nerodo.

O dėl buvimo "antra": man regis, jei jau vyras (tokiose porose, kur žadama ištikimybė) ieško meilužės, užuot puoselėjęs ryšius su žmona, jau žmona jam yra ne tai kad net ne pirma, o tiesiog... galima sakyti, nulis.

koks protas? kokia logika, kai myyyyyyyyyli ... )))))))))))) kai tapkes nusidevi/nusibosta, jas ismeti - taigi, zmona/vyras, jei nusibodo, irgi turetu susiproteti ir pati issinesdinti, palikdama laisva vieta kad ir "second hand", bet visgi kitoms tapkems - musu materialistineje civilizacijoje veikia butent materialistiniai desniai, o tu - morale .... protas ..... rupinimasis - juokinga - auksas ir antras galas valdo Ir kuo dazniau valdo antras galas, tuo maziau aukso

Savigarba kur kas platesnė sąvoka, nei vien tik nemiegojimas su užimtu.
Kalbant apskritai, ar labai save gerbia asmuo (davatka) laikydamasis moralinių normų ir lodamas ant kitų? O ir nereta situacija, kai morali asmenybė, paveikta sekso bado elgiasi netaktiškai ir neapgalvotai su ją supančiais. Tai ir galvojama, kad geriau jau ji mestų tas morales į šoną ir atsid***** kaip reikiant.

Taip, Red, savigarba plati sąvoka. Ar aš ką nors įvardinau, kad "amsėti" pradėjau tavo galva? Jei aš šitoje vietoje ir laikausi moralinių nuostatų/normų tai reiškias aš jau davatka? Jei manai, kad vėl ginčysiuos kaip su ne kuriais forumiečiais tai klysti. Pasakiau tik savo nuomonę, jei JoyFool, tu manai kitaip tegu. Ir išvis stebiuosi, kodėl normali diskusija padaroma kvailu ginču, kai jau nori ar ne turi pulti argumentuotai aiškintis. BBbbbbbrrrrrrr.......

Tau skirtas buvo tik pirmas sakinys. Visa kita apibendrinti pamastymai.

Kolege, taigi diskusija ir yra - ne pasisakymai, o argumentuotas kelių, skirtingą poziciją palaikančių asmenų pokalbis.

Gerbia save pagal kieno standartus ?

Ai, dar vienas niuansas... Dažnokai teko susidurti su tokiu reiškiniu, kuris būna, kai vyras meilužės ieško seksui (dažnokai vyrai ieško meilužės draugystei, tai čia tie atvejai nepriklauso): tada jie vis kalba, ko norėtų... to, ano - ir taip iš tų kalbų gali suvokti, kad jis tenori išbandyti kažką, kas žmonai nepriimtina sekse. Taigi, gali labai norėti analinio, ir tik jo, o dar galbūt ir kokių keistenybių, kaip "pasisiok ant manęs", visokių stebėjimų ar dar ko. Taigi, lieka klausimas: kam moteriai toks vyras, kuris negalės pasiūlyti visapusio, pilnaverčio sekso, o tik kažką, ko jam žmona neduoda? Negana to, akivaizdu, kad susikoncentravęs į seksą, jis vargu, ar galės pasirūpinti kokiais kultūriniais, intelektualiniais mainais. Dar vienas racionalus, nemoralinis sprendimas vengti "vedusio".

P. S. na, tik prašau, neišvedinėkit, kad aš tuos tikslinius seksus išbandžiau savo kailiu, tiesiog pasakau, kas atbaido, vertinant racionaliai.

Atsiprašau, JoyFool, bet tavo pasakymui aš nepritariu.
Taigi,
"disk?sija [lot. discussio - tyrimas, nagrinėjimas], kurio nors klausimo, problemos viešas aptarimas, svarstymas susirinkime, spaudoje; ginčas."zodziai.lt
"ginč|as
1. savo nuomonės bei reikalo gynimas žodžiu"-zodynas.lt
Gal baikim? Dar IFP betrūksta...
Ok, tyluma iš mano pusės.:)