Kaip pasiekti savo tikslus?

Sveiki,

Rasau is ne vilties, kad ne as savo gyvenima reguliuoju, o jis mane Nemoku siekti gyvenime savo tikslu, pakovoti del savo svajoniu...Prisikuriu planu, kuriuos noreciau pasiekti, svajoniu, kurios noreciau, kad virstu realybe, bet nieko taip ir nepadarau...uzplusta apatija ir nueina viskas perniek...taip visiskai nieko naudingo ar reiksmingo savo gyvenime ir neveikiu, nes neturiu tam valios, jegu, kantrybes siekti tu svajoniu issipildymo...Na, o kadangi zinau, kad man nesiseka ju siekti, tai jau pradedu nebesvajoti, o tik grauziu save, kad nieko naudingo ir reiksmingo savo gyvenime neveikiu...Zodziu, uzburtas ratas...o as jame jauciuosi tokia bejege...Zaviuosi zmonemis, kurie sugeba sukurti savo verslus, pasiekti mokslo aukstumu ir dar tureti galybe prasmingu pomegiu...as irgi taip noreciau...bet kaip man tai padaryti, net neissivaizduoju...kazkokia beviltiska situacija Gal jus ka patartumet?

Pradėk mažais žingsneliais.

Nekurk is karto nerealiu ar dideliu planu, svajoniu, o pradek nuo kazko mazaus, bet kas tau butu svarbu

Mieloji, visa bėda, kad tau reikia paskatinimo, palaikymo. Savo svajones, norus gali kam nors pasakyt. Juk turi draugų, rasi ir bendraminčių keletą. Ar jas užsirašyk. Bet link tikslo eik pamažu, Tau tikrai pavyks. Sėkmės.

ech ta apatija..mąstyk apie tai nuo ko galėtum pradėti..kas yra realu..tiesiog ženk nors po žingsnelį į priekį..negalvok apie kitų pasiekimus, tik apie tai, kuo pati nori ir gali užsiimti

Įdomu, koks amžius žmogaus, kurį, bent iš pažiūrios, ištiko tokia vidinė krizė ir įsivyravo šitoks nepasitikėjimas savimi?

24 metai, o dar nieko reiksmingo savo gyvenime nenuveikiau...Baisumelis...

o kas būtų reikšminga?

Būtent, kas tau reikšminga? Ar nieko nestujijuoji, nestudijavai, gyveni ant tėvų pečių, dirbi, tai ko nenori, neturi tau patinkančio užsimėmimo?

Gerai pailsėk, atpalaiduok smegenis, po to susikaupk, viską apmąstyk, sudėliok į vietas.. Ir nei žingsnelio atgal, tik į priekį

nu,mergyt,pirma,nustoti gaileti saves...nes tie,kas pasiekia kazka,saves negaili...antra,ismokti "pakovoti" uz save ir nepasiduoti...trecia,liautis svajoti ir padaryti padaryti bent kazka...niekas niekam is dangaus nenukrito...ir patikek,tie kas turi kazka,turi ne tik dziaugsmo deka,bet ir asaru ir kritimu,ir nevilties,ir depresiju,ir skausmo deka...

Ne zodziais, o darbais tevyne mylim
Niekas uz tave nieko nepadarys, reikia paciai tureti valios ir jegu judeti i prieky.

Pritariu, reikia pradet nuo mazu zingsneliu... Pati kartais bunu apatiska, bet jau ismokau siekti savo tikslu, svarbiausia pradet

Studijavau ir dar studijuoju, bet neturiu megstamo darbo, o kadangi dabar krize, tai dar manau ilgai nenusimato, kad jis bus...Nemoku tiek uzsienio kalbu, kiek noreciau moket, neturiu tiek pinigu, kiek noreciau turet...turiu ideju del savo verslo, bet reikia labai daug pinigu ir bijau, kad sis noras gali buti neigyvendintas...Zodziu, daug noru, bet labai daug abejoniu...noreciau keliauti, bet irgi nera galimybiu...visko noriu...bet nieko gero neveikiu...kazkaip baisu, kad ir budama 40 metu tik svajosiu...

zinai ne visiems lemta atrasti vakcinas nuo nepagydomu ligu... manau cia butu reiksminga... bet tam reikia laiko... kartais viso gyvenimo... tas jausmas ir man kazkiek pazystamas,bet galu gale reikia susiprasti,arba plauksi visa gyvenima pasroviui ir grausi save... arba dziaugsiesi mazais pasiekimais,turiu omeny mazais,bet realiais... kitas dalykas pasakei,kad kiti daro reiksmingus dalykus,kuria verslus ir prasmingus hobius.... manau verslas nera reiksmingas dalykas.galu gale tai tik darbas ir pinigai dar ne viskas siamia pasaulyje. hobiu jei neturi ir niekad neturejai,tai svajoti apie hobius kazin ar svajoji... o jei svajoji... tai matyt esi tingine kas pagydoma,kai daznai spiri sau y subiniuka

kadaise stojau i universiteta i specialybe i kuria nepavyko...tuomet supykau ant saves ir kitu,kad nepraejau ir nuejau issilaikyti papildonu egzaminu...kadaise dirbau uzsieni ir nemokejau tiek kalbu,kiek norejau...tuomet supykau,kad negaliu susisneketi su kuo noriu ir pradejau itemptai mokytis keliu kalbu...kadaise turejau neigyvendinamu noru,bet vel is pikcio nuejau ir pasiekiau...idomiausia tai,kad su galimybemis keiciasi norai...bet tam,ka tureti galimybes rinktis,jas turi uzsikovoti...o uzsikovoti gali supykusi ant saves uz save negalejima ir tinguma...

O kas yra reiksmingiau nei pildyti savo svajones?

O gal norai pernelyg silpni?

O ar daug pažįsti žmonių, kurie 24-erių būtų pasiekę "ką nors reikšmingo"? Daug kas tokiam amžiuj studijuoja, neturi pinigų, moka tik kokią anglų arba rusų, yra nedaug kur buvę ir tai yra normalu.
Ar tu čia tik viena nori būti reikšmingesnė už kitus - viena iš tų "stipriųjų", apie kuriuos laikraščiai rašo, kad jau jaunystėje sukūrė savo verslą?
Ir ar tada tai nėra paprasčiausias garbės troškimas, o ne noras sukurti verslą? Ar nėr verslo kūrimas tik priemonė veikti "ką nors reikšmingo" (nors turėtų būti atvirkščiai). Kažkodėl iš tavo postų man susidaro įspūdis, kad dar pati nelabai žinai ko nori, mėtaisi (darbas - kalbos - verslas - kelionės...), tai taip ir gaunasi, kad nieko neturi. Susikoncentruoti į vieną sritį reikia.

Beje, nieks netrukdo pasiimti vadovėlius, žodynus ir mokytis kalbų. Tik užsienio kalba yra toks dalykas, kuris sunkiai lenda neturint motyvacijos. Jei neturi planų išvažiuoti į Suomiją - sunkiai eisis ir suomių kalbą graužti. O ir, sakyčiau, visai nereikia...

Ir išvis - nesuversk taip visko ant galimybių, verčiau pažiūrėk, ką pati gali pakeisti. Milijoniere iškart gal ir netapsi, bet nors nuotaika geresnė bus

Tu jau dabar elgiesi kaip 40-metė... viskuo nusivylus kaimo bobutė, kuriai gyvenimas baisiai nenusisekė, bet realiai dar žalio supratimo neturi kas yra sunkumai...
Tau dar tik 24, kur tavo jaunatviškumas, entuziazmas, maksimalizmas...
Kol kas dar neteko už save pakovot, tai ir visokios panasios mintys lenda į galvą, patikėk manim, kai prasideda savarankiškas gyvenimas, kur reikia kovot už save ir savo vietą po saule, tokiom mintim nėra laiko...

O išeitis labai paprasta... DARYTI, už ačiū dabar ir į s...kį negausi. O tu paprasčiausiai TINGI užpakalį pakelt ir kažko imtis.