Kaip manot ar lengva augint HIPER aktyvu vaika?

Nemanau

Atsiprašau, kad užsipuolu, bet šiek tiek galvok kokias temas kuri ir kur jas kuri.

aha tikrai, prie ko cia seksas ir hiperaktyvus vaikas?

tema, jai neten yra sukurta, perkels moderatoriai, nes skilteleje KAREGUOTI nera tokios funkcijos, kad ta autorius galetu padaryti pats!

o kas lig auginimo - aktivumas - YRA LABAI GERAI! pats vaikysteje buvau labai aktyvus vaikas! tiesa, dabar jau gerokai apsiraminau. svarbiausia laiku suteikti vaikui reikiamu ziniu ir jam suprantama kalba!

Jokį vaiką auginti nėra lengva.

Toki vaika auginti nera lengva, tam reikia dideles kantrybes

Tad,stiprybes ...

taip...sunku...ypac,kai norsi myletis o tas vaikas vis cia...ir neina miegoti,neina nuraminti ir eina nuo jo pabegti....

mano mama istvere

tikrai nemanau,kad didelis malonumas butu augint hyperaktyvu vaika. Zinoma idomiau ir kai jau vaikas yra uzauges-smagiai pasijuokt galima is jo praeities,ismoniu...
Bet kol toks suauga tai ir prazilt pirma laiko galima...
Mano vydurinis ipedinis toks buvo... Dabar smagu prisimint,bet pirmiau jis vaiksciojo"peilio" asmenimis...Viskas domino,visur lindo ir butent jei negalima...
viska isbandyt turejo ir paciupinet ,paragaut ir t.t.
Isiveldavo i visokias istorijas ir buvau kvieciama i darzeli,mokykla ...
Sunku,tikrai yra sunku,bet jis ir mylimiausias yra...

Tikrai nepyragai
Arba tada turi tėvai būti panašaus charakterio ir būti visada hiperaktyviems su vaiku.

Šiaip tikrai nepavydžiu kas tokius turi.Aš nesu tokia aktivystė,todėl mane tai išmuštų iš pusiausvyros.Nes dirbu su tokiais, o jei ir namie dar tokia būtų.....

Mama sakė, kad broliukų ir sesučių neturiu dėl savo pačios kaltės Toks sunkus vaikas buvau, kad išgąsdinau savo tėvus Tik dabar jau nusiraminau

Tačiau nereikėtų painioti hyperaktyvumo, kuris yra nukrypimas, ir aktyvumo. Hyperaktyvus ne tik laksto, lipa, šliauža, ima, garsiai kalba ir visa kita - jis nesugeba mokytis, sutelkti dėmesio. Tokį vaiką ne tik šiaip sunku auginti, bet ir tenka nuolat bendrauti su specialistais, čia rimta problema. Pačios vaikas labai aktyvus, tačiau, atrodo, ne hyperaktyvus, auginti tokį - nėra lengva, nes jis nėra santūrus viešoje vietoje. Kita vertus - labai drąsiai bendrauja su žmonėmis (tik kai kurių neprisileidžia dėl jam vienam žinomų priežasčių), lengvai priima naują aplinką.

na, mano nuomone si tema visiskai i tema.. cia snekama apie vaikus ;P Forumai › Bendravimas ir šeima › Vaikai › Kaip manot ar lengva augint HIPER aktyvu vaika?
tvarkoje cia viskas...

Hiperaktyvumą nustato gydytojai. Čia ne šiaip sau didelis judrumas, kantrybės nebuvimas, o gan rimtas sutrikimas, ateity galintis sukelti tam tikrų problemų su elgesiu bei psichologija. Bet iš tikrųjų hiperaktyvių vaikų nėra tiek daug, dažniausiai tai tiesiog judrūs vaikai, taip ir turi būti, tokiam amžiuj jiems viskas įdomu, norisi išbandyti, paliesti, lakstyti, laipioti. Kantrybės bei sutelkti dėmesį jie mokosi. Taip pat, jeigu viską leidžiate jiems iš pradžių, nesitikėkite, kad atėjus tam tikram laikui jie ims elgtis kaip "dideli ir suaugę". Visur reikia nuoseklumo ir atkaklumo su vaikais.

Tai dažniausiai vaikai turintys rimtų psichologinių problemų

Sakyčiau, gal ne dėl problemų tas hiperaktyvumas, o dėl hiperaktyvumo problemų atsiranda, bet ne visad rimtų. Čia, kaip ir visur, nuo pačios ligos rimtumo priklauso.

nelengva.mano mazasis broliukas hiper aktyvus ir sunku su juo.negali ne minutes ramiai nusedet.

Na mano drauge isivaikino mergyte, kuriai dabar jau 2.3 metukai... Na nezianu, ar galima ja pavadinti hyperaktyvia - bet tai gyvas sidabras ir ne minutei negali jos palikti vienos... Zinau, nes retkarciais papraso ja padaboti, kai turi kokiu neatideliotinu reikalu. Na as tai kazkaip su ja susibendrauju, tik nezinau, ar uztektu fantazijos kiekviena diena taip uzsiimti su ytokiu vaiku... Beje, pati vaikysteje buvau ne saldainiukas, taigi visai suprantu tuos tevus, kurie nesusitvarko su tokiais vaikais...

Hiperaktyvumas - tai vienas iš elgesio ir emocijų sutrikimų. Hiperaktyvumas yra labai judrus, impulsyvus elgesys. Šie vaikai nuolat juda. Jie negali būti ramiai net ir tose situacijose, kuriose tai būtina. Tokio vaiko nepastebėti tiesiog neįmanoma. Hiperiukai sunkiai sukaupia dėmesį ir gali jį išlaikyti pakankamai trumpą laiką. Bet kokie aplinkos dirgikliai juos išblaško, jie pamiršta ką veikė, greitai pasiduoda naujam impulsui. Jiems sunku planuoti veiklą, atlikti darbą iki galo. Ir nors jų intelektas normalus, tačiau labai dažnai tokie vaikai patiria mokymosi sunkumų. Kita problema, kad šiems vaikams sunku bendrauti su bendraamžiais. Jie, tai tie velniukai, kurie dažniausiai yra visų konfliktų priežastis. Mokyti tokį vaiką ypatingai sunku, nes jie susikaupia tik tuomet, kai siūloma veikla yra jiems įdomi. Bet net ir tada nevisada produktyviai išnaudoja savo dėmesį. Sunku mokytojams, sunku tėvams. Ir ištikrųjų reikalinga pagalba ne tik vaikui, bet ir tėvams. Ypač dažnai psichologai rekomenduoja nustatyti vienodus reikalavimus, paskatinimus, bausmes. Tačiau tokius dalykus būna labai sunku suderinti. Patarimų kaip mokyti, kaip elgtis su tokiu vaiku yra tikrai daug, bet kiekvienas vaikas vis kitoks ir kiekvienoje situacijoje reikia rasti tuos būdus, kurie tinka konkrečiam hiperiukui... Paauglystėje tokio vaiko problemos dar labiau paaštrėja, nes hiperiukas linkęs dominuoti, atkreipti dėmesį į save, nėra jautrus kitiems. Dažnai tokie vaikai būna atsumiami bendraamžių. Bet gali būti ir atvirkščias variantas - hiperaktyvumas paauglystėje mažėti.
Visiems, turintiems hiperiuką, linkiu stiprybės ir mokytis gyventi su tokiu ypatingu vaiku.

taip, Astulka ,rašo teisybę,tokius vaikus turėti yra problemų...dažnai ir tėvų vaikystės problemos ryškėja, didelis,kantrus ,ištvermės reikalaujantis darbas-auklėti tokius vaikus...ypač abiejų tėvų reikalavimai turi būti vienodi, su berniukais daugiau laiko leisti privalo tėvai, rodyti kantrybės , vyriškumo pavyzdį,ir bus ilgainiui -labai geras rezultatas, vaikai augs, jų judrumas sumažės, iš tikrųjų tokie vaikai labai gudrūs, drąsūs, aktyvūs ir labai reikalaujantys ypač iš savų artimų žmonių dėmesio....jei truks tikro dėmesio, neapsimestinio-rezultatų nebus....mano anūkas -hiperiukas....dukra,dirba daržely auklėtoja, pritrūkus kantrybės nuėjo pas psichologą,o ką jis pasakė,neįtikėtinas dalykas....kad priežasties jieškoti reikia pradėti nuo tėvo elgesio su sūnumi....pasirodo, žentas vaikystėj , buvo 'mamos'vaikelis,tėvas nekreipė dėmesio,ir jisai dabar elgtis nemoka su savo sūnumi, o maniškė buvo judri, viską ištyrinėdavo, kadangi anūkas nejaučia tėvo dėmesio, tai savo hiper aktyvumu, reikalauja tėvo dėmesio....tai tokios tokelės....