Kaip išauklėti anytą?

Gal kas sutiks pasidalinti savo gerąja patirtimi? Laukiu patarimų. Gyvenu su anyta tame pačiame name. Kiemo teritorijos ir namo patalpų negalime tikslai padalyti, nes mano anyta nepripažysta, kad namas priklauso ir jos exvyrui t.y. mano vyro tėvui, kurio dalyje mes ir gyvenam. Dabar mano anyta paleido į lauką savo vištas, kurios eina ir kapsto mano gėles, kompostą, išdraskė mūsų pasėtą žolytę. Mano santykiai su anyta, kad galėčiau jai plytą paleisti . Vyras nemato reikalo irgi su motina šnekėtis. Gaila savo triūso, nes aplinką daugiausiai prižiūriu aš. Kaip bendrauti su neišprususiais ir tik apie save galvojančiais žmonėmis? Beja dar yra motinos sugyventinis, kuris visai netoleruoja mano vyro. Nuolat krausto mūsų daiktus bendrose patalpose, nes atseit mes negerai padedame tuos daiktus t.y. ne pagal jį ir ieško visokiausių sveiku protu nesuvokiamų pretekstų išprovokuoti konfliktą,o po to kaltina mus!!!!!!! Kaip elgtumėtės tokioje situacijoje? Nenoriu pyktis su vyru, bet taip gyventi irgi atsibodo.

issikvieskit TV PAGALBA arba tvora tverkiates

Tai kad nuo tokių žmonių tvoros nepadės, nes sugalvos kokį nors kitą fintą!!!!! o iš kitos pusės kodėl mes turėtumėm tvertis tvorą jei ji savo vištų nesugeba užsidaryti į aptvarą ir jos vaikšto kur nori. Juk čia jau pažeidžiamos kitų žmonių teisės???

patarčiau eiti gyventi atskirai,nes ir aš nesutariu su anyta,dėl to ir išvis mano šeima baigia iširt.ir bėkit kol jūsų šeima dar neiširo.

Upss.... negaliu. Būčiau seniai pabėgusi ir seniai svarsčiau tokį variantą. Per daug investuota į šį namą ir liktumėm be nieko išėję. Be to nesu tikra ar vyras sutiktų tokiam žingsniui, gal greičiau taip šeima iširtų. Mano vyras nusigręžė nuo motinos ir liko su manimi ir vaikais.

tai sakau, gal bandykit parduoti savo dali....ir ieskokites kito busto...tiesiog karta susesk su vyru ir pasisnekekit...bet ne namuose...o kur nors neutralesnej aplinkoj...

Nepavydetina padetis... Bet siaip ir as manau, kad iseit vienintelis variantas. Teks rinktis kas svarbiau - investicijos i nama ar savi nervai ir gyvenimo ramybe.
Musu valstybeje su tokia supuvusia teisine sistema tu pagalbos nesulauksi.
Yra dar aisku necivilizuoti metodai...
Pvz. isitaisyti vistas megstanti suni tik teks isdresuot, kad neimtu is svetimu maisto
Asmeniskai as, jei atsidurciau tokioj situacijoj - pamirsciau, kad as siaip nepiktybinis... Yra tokia rusiska patarle - "klin klinom vyshybajut" (kalta kaltu ismusa)...

Aš matau situaciją visai kitaip. Šiaip ar taip gyvenate tėvų name, tad ir šeimininkai lieka tie patys, o jūs tarsi nuomininkai, kurie už butą nemoka, tačiau investuoja pinigus į gerbūvio gerinimą. Čia reikalingas abipusis sutarimas, bendravimas, o ne savo nuostatų reikalavimas, cituoju Liuką:...nes mano anyta nepripažysta, kad namas priklauso ir jos exvyrui t.y. mano vyro tėvui, kurio dalyje mes ir gyvenam. Dabar mano anyta paleido į lauką savo vištas, kurios eina ir kapsto mano gėles, kompostą, išdraskė mūsų pasėtą žolytę. Mano santykiai su anyta, kad galėčiau jai plytą paleisti... Kaip bendrauti su neišprususiais ir tik apie save galvojančiais žmonėmis?... citatos pabaiga. Ji su tuo "exvyru" buvo ir yra pagrindiniai savininkai. Prikišate jiems neišprusimą, bet iš jūsų rašinio ir jumyse nesimato to "išprusimo", jei būtų taip, kaip pati manote apie save, rastumėte kelią į motinos širdį, o jei jūs su plytomis ... tai, atleiskit, žemesnio marčios lygio nežinau. Turiu marčią ir žentą, bet man jie - mano vaikai, jokio skirtumo. Būna ir pasibarame, bet vėl išsiaiškiname ir nesusipratimų nelieka. Bet, neduok Dieve tokia marti su plytomis..., išneščiau kaip plunksną su vištomis kartu į visas keturias puses.
Patarimas - spręskite visus klausimus geruoju, parodykite savo dėmesį motinai gerąja prasme, pasveikinkit ją su Motinos diena, vardadieny, gimtadieny, padovanokit gėlės žiedą, šypseną, bučinį, atsiprašykit už praeities nesklandumus ir Jūsų motina bus meiliai suvystyta. Nemanau, kad ir tada su savo vištomis kapstys jūsų žolynėlius. Geri ar blogi santykiai priklauso tik nuo jusų pačių. Jei nesugebat patys būti žmonėmis, pilna ta žodžio prasme, tėvų atžvilgiu, teršiate patys į savo namus (prastas paukštis, kuris teršia į savo lizdą), kraustykitės nuo tų namų kuo toliau, bet praėjus laikui pamatysite, kad labai klydote. Tėvai savo vaikams niekada nelinki blogio, visada linkę padėti, paremti ir atleisti, anyta, taip pat. Jūs kurstote ir savo vyrą, nustaydama jį prieš savo motiną, bet jis, kiek suprantu, protingesnis už jus, vengia konfliktų. Pažvelkite kritiškiau pati į save.