Kaip bendrauti su ex po skyrybu?

Paliko.. O mano jausmai vis dar stiprus.. kazkaip net sunku isivaizduoti kad to zmogaus nebebus salia.. Dabar norisi tik kazkokiu budu ji pamirsti ir kaip nors susistatyti savo gyvenima i vietas.. Butu lengviausia pamirsti visiskai su juo nebendraujant, nematant, nezinant kaip jam sekasi ir kuo jis gyvena.. BET yra sunus, kurio gyvenime tevas reiskia labai daug ir vardan vaiko tiesiog neimanoma visiskai atsisakyti bendravimo.. neiseina nesimatyti, nesikalbeti.. nors tai butu lengviausia..
manau ne vienai teko susidurti su tokia situacija.. patarkit kaip elgtis kad visiems butu geriausia? kad nenuskriausti kitu ir kad neskaudinti saves?

Tegu tėvas asmeniškai bendrauja su sūnumi "savoje teritorijoje", o Tu gali nesidomėti, kaip gyvena ex...

blogiausia, kad jis nori bendrauti ir su manim, o mano nebendravima supranta kaip kapriza.. ir dar jo tevai.. nori kad per sventes buciau pas juos, o jis irgi ten.. kazkodel man atrodo, kad neimanoma isvengti to bendravimo.. o bendravimas skaudina.. kazkoks uzburtas ratas..

brangioji, ar jis labai atsizvelge i tavo norus kai paliko tave? o tu dabar turi atsizvelgti? pasakyk kad tau dabar per sunku bendrauti. tegu bendrauja su vaiku. o tu nesidomek jo reikalais, kaip patare dalasas. susitariat kada pasiims vaika, ar per kokias sventes bus su juo per kokias su tavim. praeis kiek laiko, gal ir galesit buti draugais, bet dabar... suprantu kad tau labai sunku. laikykis.

sakai kad tavo buves nori bendrauti su tavimi,man atrodo kad jis visai gal ir noretu buti su tavimi...idomu del ko jus issiskyrete....

aciu ide uz palaikyma ir padrasinima..
o issiskyrimo istorija tokia netradicine.. tai tiesiog 10 metu trukusiu issiskyrimu ir sugrizimu pabaiga.. paskutinius metus buvo gera ir grazu.. jokiu pykciu jokiu gincu tiesiog du artimi ir brangus zmones salia.. bet viena diena jis pasako "mums kazkaip nesiklijuoja.. nebenoriu gaisti tavo laiko.." taip viskas ir nutruksta - be jokiu skandalu ar duru trankymu.. tik sikart jau visam laikui, nes tai buvo paskutinis kartas kada bandem buti kartu..
as zinau kad esu brangi jam kaip zmogus, jis man irgi.. uztat labai sunku apsispresti kaip bendrauti toliau.. tiksliau ar isvis nebendrauti (tik kiek tai liecia vaika), ar bandyti buti draugais.. bet "draugaujant" vel ramybes neduos viltys.. turbut geriau nebendraut, kad ir kaip tai sunku..

Daug kas sako, kad po skyrybu geriausiai nebendrauti, taip lyg ir greiciau isgydomos visos zaizdos. Bet su vienu ex'u issikyre sutareme likti draugais. Is tikruju sunku buvo ir man, ir jam taip nutraukti rysi, kad isvis nebendrautume. Rupejo abiems pasipasakoti, suzinoti kaip sekasi. Gal patarima isgirsti, vistik vienas kita gerai pazinojome. Po susitikimu budavo skaudu, bet ir kaip zingsnis i prieki, kad mes galime bendrauti kitaip. O viltis... Vilties puoselejima vistiek reikes praeiti bet kuriuo atveju (viltis zlunga paskutine, ar ne taip?). O kai bendrauji kaip draugai ir kai su kiekvienu susitikimu matai, kad tai tik taip ir yra, viena diena tiesiog padedi taska vilciai. Ramiai ir uztikrintai.

as siulyciau nebendrauti, tik tiek kiek liecia vaika. nes kuo dazniau matai tuo skaudziau, o gyvenimas ir taip trumpas, tai kam save dar labiau kankinti? pradek nauja gyvenima kurtis, surask artima zmogu ir nebus tiek daug skaudziu minciu apie tai kas buvo ir jau niekada neturesi. laikas gydo, o atstumas padeda uzsimirsti. sekmes!

Bendrauti reikia,kiek liecia vaika.Ir kai suprasi kad keliai issiskyre palengves.O vazioti svesti svenciu kartu neprotinga,ir pavydeti laimes,ar gilintis i nesekmes taipat.Ir nerypuok prie suskilusios geldos,gelda tai suskilus.Sekmes.

Išsiskyrėm prieš metus,bet vis dar skauda..Vieną vaika nori pasiimti beveik kiekvieną savaitgalį,kito jau net nekalbina,nes vyresnis pasakė,kad nenori bendrauti.Kartais jaučiu begalinį ilgesį,bet dažniau neapykantą.Stengiuosi kuo mažiau bendrauti,matyt nenoriu,tikiuosi,taip greičiau praeis...

Sunui bendravimo su tevu reikia kaip oro - kad pastoviai matytu vyriskos asmenybes modeli pries savo akis, kad isaugtu psichologiskai subalansuotas vaikinas su naturaliais vyriskumo bruozais, kuriuos vien mamai idiegti labai sunku. Visiskai atsiriboti nuo tevo tikrai negalima. Nes jei naujo seimos zmogaus paieskos uzsites, sunus tiketina isaugs pernelyg minkstas, pernelyg prisirises prie mamos, ir tai jam kenks ateityje.

O ar patiems tarpusavyje su ex'u bendrauti, sunku pasakyti... Gerai, kad nesitranket durimis - tiltai nesudeginti. Bet gal isties geriau nesistengti vaidinti draugu ir leisti laika kartu, jei toks buvimas salia skaudina. Kuri laika pabuti atskirai ramiems apmastymams visada i nauda: arba pajusit, kodel jums nebepakeliui ir koks nelabasis vis kiso jums pagalius i ratus (kad nekartotumet tu paciu klaidu ateityje), arba pabuve atskirai suprasit, kad vis delto sena meile nerudyja ir vel susibegsit - gali nutikti ir taip

Nevisada tėvas -vyriškos asmenybės modelis,kartais norisi,kad sūnus užaugęs būtų visai nepanašus į tėvą...Daug gabių,protingų vyrų užaugo be tėvo ir tai tikrai jiems išėjo į naudą.Na,o jei vyras iš vieno glėbio puola į kitą,tai ar gal jis ko nors vertas tik poroje?Gal jis vienas yra niekas?Visada maniau,jei šeimoje kas blogai,išeik,pagyvenk vienas,susivok ko tu nori.Bet deja vyrai to nesugeba,jie išeina tik tada,kai susiranda kitą.O po to bando grįžti.Bet ne visos moka atleisti...

Transplantacija> Kiekvienas žiūri iš savo varpinės.
Aš galiu pasakyt, kad kol moteris nesusirado kažko iš šalies, tol ir vyras geras ir aplinka graži...

As auginu sunu, o ex - dukryte. Neimanoma bendraut tik kiek liecia vaikus. Daug bendru dalyku, prie kuriu buvo pratinti vaikai. Jie to ilgisi ir kiekviena akimirka laukia abieju tevu. Dar nesupranta issiskyrimo. Bet gyvenimas bega...

kaip kaip? jei ymanoma draugiskai... o jei ne, tai kaip dede teisejas paskyre...

Ka tu cia tokio rasineji - nieko nesuprantu.

"nei paleistas,nei pakartas" geriausias apibudinimas situacijos,kai du isiskyre zmones yra priversti bendrauti del vaiku.Kad ir kaip jie besistengtu isvenkt susitikimu,bendravimo,tai padaryti neimanoma,nes juos jungia vaikas.Tik galima nubrezti riba,kokio lygio gali buti tas bendravimas.

siaip tai pats temos klausimas yra gana idiotiskas. :]

Neskaičiau, ką paarašė kiti, nes jau einu gult Bet pasakysiu savo nuomonę. Manau, kad po skyrybų abu tėvai lieka kaip draugai (girdėjau atvejų, kad net gana geri) Tenka „aukai" susitaikyti su tuo. Juk vaikas neturi matyti abiejų tėvų kivirčų. Taigi vardan vaiko, bent jau prie jo, bendrauti reikia kaip draugams, nors keliai ir išsiskyrė .

Vardan vaiko?O jis tai įvertins?Man tiesiog bloga nuo ex,net per vaikų gimtadienius nenoriu susitikt.Kai atvažiuoja vaiko pasiimti,palaukia mašinoje,o parveda,paskambina į duris iir nueina.Ir gerai.Menkysta.