Kaip atrasti tai ka praradau?

Labai noreciau, kad galetumete man padeti, taciau suprantu, kad bus kiek sunku atsaktyt i toki klausima: Kaip susigrazinti vaikiska naivuma ir pomegius kurie man atrodo nebeidomus, taciau as ju ilgiuosi? As nesu jau tokia suaugus nes man dar tik 16, taciau vaikiskas naivumas po truputi dingsta ir dingsta, labai bijau kokia diena atsikelti ir but kaip tos piktos, viskuo nepatenkintos pensininkes. Man daug kas darosi nebeidomu, nors labai noreciau ir toliau tuo dometis, bet tiesiog nebeisieina, nebegaliu susikaupti. Paimkite kaip pavayzdi paprasciausia dalyka: labai megau ziureti anime, taciau dabar netgi isjungdama savo megstamiausia anime nebegaliu susikaupt ir ziureti, man visada reikia kazko ieskoti, kazkur krapstitys ir taip toliau... Ir taip netik su anime perziura, taip pat, arba bent jau panasiai, atsitiko ir su piesimu, knygu skaitimu, fotografavimu, ivairiais sporto bureliais ir t.t. Dar visai imanoma, kad tai del to, nes as brestu ir bandau isbandyti daug ivairiausiu dalyku, taciau as labai tuo abejoju..

Paauglyste kankina, huh?

Viskas bus gerai, man 25 ir vis dar kaip vaikas jauciuosi kartais

maniau tema bus apie nekaltybes praradima.. nusivyliau biski

Nieko baisaus, svarbiausiai susivokti, kad esi žaidime (žaidime pav. gyvenimas). Sakykime tu prieš tai, žaidei vienokius žaidimus, domino vienokios sritys, bet kadangi žmogaus sąmoningumas bręsta, tai sunkėja ir etapai, tai prieš patenkant į kitą lygmenį reikalinga pauzė, reikalingas rimtumo, atsakingumo pojūtis ir t.t. Iki kol įsisavinsi naujas sferas, naujas žaidimo taisykles, tada vėl gali jaustis vaiku, žaisti, improvizuoti ir t.t. Svarbiausia per daug kažko nereikšminti ir viskam išlaikyti meilės jausmą.

Man irgi tas patas jausmas. Gal čia dėl oro?

žmogus bręsta ir keičiasi, natūralu kad vieni pomėgiai keičia kitus. iš kitos pusės, tai gali būti ir depresijos požymiai, pvz. nelaiminga meilė, kokia nors galvos trauma ar pan. pvz. man diagnozuota maniakinė depresija, tai paprasčiausiai susitaikai su tuo ir "gyveni"

na taip, tai normalu. mano pomegiai paauglystej buvo islekt su draugem parukyt kur, i sokius nueit, koki buteliuka alaus patvarkyt, ir tuo metu tai taip nerealu budavo, o kuo toliau tuo didesni zbitka rupi iskrest, nes vis maziau viskas jaudina. as, aisku, siulyciau naudingesniu uzsiemimu susirast, bet nesitiket, kad tau kazkas patiks vienodai visa gyvenima.

vertybių perkainojimas nėra malonus dalykas - bet teks ir per tai pereiti

viskas čia gerai, ieškok ir rasi, kas tau malonu. kam užsiimti tuo, kas tavęs nebedžiugina?