Ka manote apie savo anytas?

Kol draugavau su savo vyru -buvom tik draugais lb puikiai sutariau su jo mama matyt visgi pasiteisina patarle "kol draugauji su vaikino mama puikiai visada sutari-kai tik tampi jo zmona su uosviene pradedi nesutarti
Gyvenam siuo metu uzsienyje ir uosviene atvyko 2men pasisveciuot pas mus kai tik atvyko ir prasidejo nesamones...pagal ja as jos sunu nemaitinu sedziu ir nieko neveikiu.....tiesiog neimanoma but su ja jos manimu esu paskutine k....ir internetine p. nes internetu susipazinau su savo dabartiniu vyru.....viena kart taip susibarem kad neistveriau ir skeliau jai antausi kiek galima klausytis jos izeidinejimu?
ir vyras ir vyro sesuo aiskino nesikisk o musu gyvenima jei mums gerai ko lendi bet ji tik laukia kada mes issiskirsime ir dingciau is savo vyro gyvenimo
Kaip jus sutariate su uosviais? ar nuolat kyla su jais problemu?

Visų pirma, ji tau ne uošvienė, o anyta.

Kad ir kokie būtų santykiai, bet žmogui kaip gyvai būtybei bent elementarią pagarbą jaust turėtumėm. Ir tai nepasireiškia antausių skaldymu. Labai gaila, jeigu ji neskėlė tau atgal.
Draugauti nebūti, bendrauti galima minimaliai, bet ji yra tavo vyro mama ir nieko tu nepakeisi.
Jei taip pykstatės, tai ko ji pas jus atvažiavo? Nekviesta?

Su anyta iš išorės sutariau normaliai, susipykę buvom vieną kartą, o kokiais žaibais ji svaidos man už nugaros, jos pačios reikalas. Nesu pakėlus nei balso, nei tuo labiau rankos.

Manau, tikrai reta marti būna geriausia anytos draugė. Su savom mamom nevisuomet sutariama, o čia - kito, kad ir artimo žmogaus, mama.

Pritariu Mylimukei - kas benutiktų, negalima kelti rankos prieš kitą žmogų, nesvarbu, ką jis bebūtų pasakęs ar padaręs, nebent tektų gintis. Žinoma, anytos priekaištai nemalonūs, o ji jaučiasi turinti teisę juos tarti, kadangi rūpinasi savo sūnumi ir įsivaizduoja, kad juo reikia rūpintis vienaip ir ne kitaip. Nepatinka? Nieko nuostabuas ir nieko neįprasta, bet į tai geriausia atsakyti pakančiai, ramiai ir gal net įsiklausyti į jos žodžius. Ji priekaištauja, kad nieko neveiki. O tu paklausk savęs, ką tu veiki, kuo prisidedi prie šeimos gerbūvio, kaip pasirūpini saviškiais. Juk, jeigu iš tiesų turi veiklos, galėtum ramiai pasakyti anytai, ką tu dirbai ir kodėl nedirbi tų darbų, kuriuos ji įsivaizduoja, kad turėtum daryti.

Motina savo vaikui šeimos subyrėjimo linki? hmmm... Ar nehiperbolizuojam šiek tiek?

exxx, duok dieve jums tokias uosvenes, kokia as turejau.....
aisku, velesnis laikas buvo blogesnis, bet tai ne jos ir ne mano kalte, aplinkybiu...

Mes auginam maziuka leliuka kuris gime per anksti jam reikia daug demesi 2men buvo ligonineje musu maziukas....
Uosviene mano kad ji turi teise reguliuoti vaiku gyvenima. Sakot jausti vyresniam pagarba zmogui? vaikai jai buvo pasake nebeapvardziuoti manes bet ji toliau keikiasi nesustodama ant manes nesvarbu ar as esu ar ne? tai leiskit paklausti kur jos pagarba? gal pirma jai reik ismokti pagarbos jei as nors su vyru baruos del jo mamos gal as jos nekeikiu vsaip o ji bele kur bet kur keikia mane....idomu kur cia pagarba?

Kad plojai per žandą tai tikrai ne į gerą šitas tavo poelgis

o ar padejo tai?
siaip, gerai padarei....

Manau kad siek tiek padejo? siek tiek nusodinau

O kuo tu už ją geresnė? Ji keikiasi, tu mušiesi. Abi vienodos.
Nebendraukit visiškai, jeigu normaliai bendraut nemokat.

Pelyte25, nemanau, kad gerai yra kelti ranką prieš žymiai vyresnį žmogų. Manau, kad griežtai pakalbėjusi ir išsakiusi savo nuomonę, būtum geriau pasielgusi. Žinau, kad pikta kai tenka išklausyti ką ne taip darai, bet pokalbis gal būtų geresnis variantas nei mušimasis.

kad snuki ismalei dar daugiau los visam pasauliui. siaip i tokius kurie kabinejasi as demesio nekreipiu tas ignoravimas jiems kazkoki stresa sukelia

niekam neleidziu kistis i savo gyvenima ar santykius nei savo nei merginos tevams

mano anyta tokia pati,bet as demesio nekreipiau.patikek, dabar gerai sutariam

Besipravardžiuodama ji tik save pačią diskredituoja. Kaip bebūtų, reiktų išmokti priversti save gerbti nenaudojant smurto. Kai atsakote grubumu už grubumą - josios pyktis tik auga. Šiaip reikėtų pačiai pakeisti savo pozą, bet tai yra sunku, tad efektyviausia būtų pabandyti vengti kontkto. Beje, vyras šioje situacijoje irgi neturėtų tylėti, o aiškiai parodyti motinai, kad jo žmoną dera gerbti.

o aš manau, kad iš niekur nieko tokių bėdų nebūna. gali nepatikt anytai, bet nežinau atvejo, kad tiesiai šviesiai visokiais žodžiais vadintų, keiktų ir tt.. reiškia, pati netinkamai pasielgei( elgiesi).. jei galėjai anytai trenkti, tikiu, kad pati gali būti akiplėša, nesugebi nei patylėt, nei ramiai atsakyt.. viską galima išspręsti, bet tam reikia išminties ir savitvardos.. ne aklai ginčytis, rėkti, muštis, bet nuosekliai išdėstyti savo poziciją ir tiek.. na, nuomonės nesutampa, tebūnie, ko širsti, jei rūpiniesi ir vyru, ir vaiku, jei anytos žodžiai nėra tiesa. kaip taip gali būti, kad iki vestuvių tikai, o dabar jau ne.. tam turi būti paaiškinimas.. ir, matyt, pati žinai..
o šiaip.. jei atvyko pasisvečiuot, tai ir išvyks. bent esat toli viena nuo kitos, sutelk visą dėmesį į vaikelį ir vyrą. pakalbėk su vyru, išklausyk jo nuomonės, gal abu rasit išeitį..

Muštis su anyta???? Joooo??? Ar norėtum,kad kai pati būsi anyta,kad tau antausius skaldytu? O,kaip elgiasi tavoji,feeee,bet tau tai pamoka,gal tu nesielgsi taip būdama jos vietoj.Turėk kantrybės,juk tik į svečius atvažiavo.Gali savo nuomone pasakyti ramiai,o į jos lojimą nekreipti dėmesio,tikrai daug veiksmingiau.....jei taip elgsies,tai greit abi būsit be plaukų,nusipešit.Pelytei 25 čia.



_____________
Geriau įžeidimo visai nepastebėti,negu už jį keršyti. P.Syras.

"kiek galima klausytis jos izeidinejimu? "
Aš žmonos neturiu. Bet man su tėvais kyla problemų, bando man čiulptuką į burną įkišti.
"kiek galima klausytis jos izeidinejimu?"
Be galo. Jeigu yra kokios nors bėdos, jos neatsitiktinės ir duotos tau, kad tu sustiprėtum. Todėl būtų galima parekomenduoti eiti specialiai pas tuos, kurie tave veja ir bara ir nuo jų išeiti tik tada, kada tu būsi visiškai jiems dėkinga ir nieko neigiamo nejausi į jų pusę.

Gerai pasakyta: „Anyta - velnio pramanyta".
Esu dėkinga už tai, kad ji užaugino man vyrą, mano vaikų tėvą. O visa kita....
Džiaugiuosi, kad ji gyvena toli nuo mūsų. Nes ir porą pasimatymų per metus mano širdyje palieka tik nuoskaudas. Net ir nuvažiavus porai valandų į svečius nieko negirdžiu tik įžeidinėjimus, kritiką.
Kai gimė dukrytė pasikvietėme į svečius. Prigaminau visokiausiu valgių: pirmi - antri - treti.... O jos pirmas komentaras, pakvietus prie stalo, kad svečiuose nebūna skanu. Nebūna skanu tai nebūna kiekvienas savo skoni turime. Tačiau po tų žodžių kai sėdo už stalo tai viską jau ne valgė, o tiesiog ryte rijo. Pikta buvo, jei svečiuose neskanu, tai ko valgai? Galėjai kavos išgerti ir tiek. Po to pokaičio numigo ir namo išriedėjo. O anūkėlės net rankose nepaturėjo.
Ai, dar slapta nuo manęs įgrūdo savo sūneliui šimtinę, už tai kad gimė dukrelė. O kodėl tai padarė man nematant taip ir nesupratau. Ir kodėl šimtinė, o ne koks žaisliukas Mažajai?
Nesuprantu aš savo anytos nesuprantu ir džiaugiuosi tuom, kad retai ją matau. Nes po kiekvieno mūsų susitikimo lieka tik nuoskaudos mano širdyje.
P.S.Bet mušti anytą? Kažkaip nekiltų ranka prieš vyresnį žmogų. Nepagarba vyrui. Juk vyrą tai myli, tai ko jo mamą muši?

"tai ko jo mamą muši"
Nieko.