ką manot apie tokius "draugus" ?

ką manot apie tokius "draugus" kurie atsimena jumis tik tada kai reikia kažko iš jūsų, ar kitaip tariant tik pasinaudoja jumis? o kai padarai jiems kažką gerą, jie užmiršta jus ir niekur nepasikviečia kartu, kaip jums tokie žmonės?

O aš maniau, kad visi turi tokių pažįstamų, kuriuos prisimena tik reikalui esant : ))

nebūtinai ir pažįstami, bendrai kalbant apie žmones, kurie atsimena kitus tik dėl naudos :)

Tai jau jo.. Dažnai tokių pasitaiko. Bet žmogui pačiam atsirinkti su kuo bendraut, o su kuo ne. Tad, jei tavęs netenkintų tokie "draugai", tai ir nebendrautum ar bent pasakytum kas tau nepatinka.

bet mano manymu, jeigu aplink žmogus mato tik išnaudotojus, tai automatiškai jis vienišas lieka. yra tik du variantai - būti su išnaudotojais, arba likt vienišam.

na jei matai vien isnaudotojus, tai reiktu keist aplinka. dar klausimas yra, kada tu draugus prisimeni?

aš jeigu atsimenu, tai ne dėlto, kad išnaudot juos. o prisimenu, nes žinau, kad su žmogum galima pabendraut, ir jeigu jis nori - susitikt. o ne tam, kad paskolink tą, duok aną - pasakysiu ačiū ir pamiršiu kaip žmogų, o atsiminsiu kaip žmogų tada kai tu man padėsi.

Buna, buna tokiu. Bet jegiu pas tave tiktai tokie visi draugai yra, tai reiktu susirupint manyciau O siaip zinau atveju kai pas turtingus tokiu ''draugu'' greit atsiranda ir kai ''padeda'' viska isvaistyti, iskart dingsta. : /

O kas čia blogo, kad kažkas prisimena pažįstamą, kuris galėtų padėti kažkokiu klausimu? Gal perdidelis bendravimas ir nesieja, bet tame kažko blogo nematau. Jei nenorėsi padėt, tai ir nepadėsi, o jei norėsi, arba pats iš to naudos turėsi, tai abiem pusėms gerai.. Nematau problemų tame "prisimena kai reikia" Ir pačiam pravartu tokių turėt, gal ir tu ką prisiminsi, kai reiks kažko.

tai jei turi tokiu draugu su kurias gali susitikt pabandraut, tai kur problema?

nu bet tikrai.Manau kiekvienas žmogus turi tikrai gerą draugą ar du,bet jeigu ten šiaip pažįstami nu tai natūralu,kad su jais susisieki kai reikia pagalbos,kompanijos ar pan.

Ne draugai cia, o erkes

Blusos.

Cia ziurint is katro kampo ziuri, mano nuomone butu kad mes visi kazkiek tokie esam, jeigu mums kas atsitiktu, grebtumem telefona, ir ieskotumem telefone numerio su kazkiek pazystamais zmonemis, kad pagelbetu, tam tikroj situacijoj... Tarkim jeigu tau sugenda kompiuteris ar masina, ir tu nezinai kas atsitiko, tu kreipsies i savo pazystama, katras geriau nusimano , nors pries tai tu su tuo zmogumi galbut isvis labai mazai kokiu reikalu turejai.

Siaip tokiem dalykam ir yra draugai ar pazintys.

As asmeniskai neatsiliepciau i pagalba tokiam pazystamui ar draugui, su katruo mazai reikalu turejau, arba man jis asmeniskai nepatiko, ir is oro skambina, prasydamas pagalbos

Tavęs dažnai prašo pagalbos ?

Ką čia ir manyt, netikę draugai...

as tik pateikiau pavyzdi, o ar manes praso ar ne, tai jau ne tavo reikalas

Visi mes esame kazkiek savanaudziai tik vieni didesni kiti mazesni, aplinkui mane yra pilna dideliu savanaudziu, del kitu kazka daro tik tada kai jiems patiems yra aktualu. As kolkas dar nesu surades nesavanaudiskesnio zmogau uz mane. Noreciau buti savanaudis, nes pasaulis ryja tokius kaip as.

Ir kodėl tu toks ?

Aš tame labai kažko blogo neįžvelgčiau, nebent tuos žmones laikai savo gerais draugais, o ne šiaip pažįstamais, ir jie taip elgiasi, t.y. nėra tokio "atsako" draugiško, kokio norėtum. Iš viso, manau, kad kartais per daug vilčių į žmones dedam, todėl ir nusivylimai dažnesni. Nebūtina ir padėti visiems iš eilės, kas paprašo, pasakyt "ne" visai neprošal būtų karts nuo karto.