Ką darytum, jeigu?

Labas, erotiškai nusiteikęs mano gerbėjau, o dar geriau - gerbėja. Šįkart mano tema filosofinė, tad nemokamo sekso gali netikėtis. Mane užkamavo keli klausimai, kuriuos dalis mąstytojų pavadintų aporijomis, kiti - amfibolijomis, o treti - tortilijomis.

Noriu, kad nupūstum dulkes nuo savo sąžinės ir tiesiai atsakytum, ką darytum:

VYRAMS: įsivaizduok, vyraiti, kad įsimylėjai dailiausią ir nuostabiausią mergelę. Bet.... sužinai, kad ji - prostitutė. Iki šiol tu ją tik nesėkmingai kadrinai ir ji tau nedavė. Ar pirktum ją (kaina nedidelė, tavo alga puikiausiai tai leidžia)?

MOTERIMS: moterie, Ievos palikuonia tu, įsivaizduok, kad atskrido ateiviai ir sako tau: "Armagedonas jumi, žemės kirminai, parėjo, bet nebibijokit, nes yra išeitis. Tu (kreipiasi į tave) turi pamylėti vieną mūsiškį ir mes išskrisim". Ar sutiktum? (Yra dar keli momentai: ateivis nebūtinai šlykštus gleivėtas pedozauras; pokemonų nuo jo nesusilauksi, nes jis vilkės apsaugą; tavo meilė gali būti transliuojama per TV visam pasauliui, o gal ir ne (bet vis tiek visi žinos)).

TĖVELIAMS: čia tiesiog durna situacija: įsivaizduokit, kad slankiojate abudu kur nors, ir staiga išdygsta priešais jus ketverių-penkerių vaikas. Jis ima baisiausiais keiksmais varyt ant savo tėvų, bet labai argumentuotai, lyg suaugęs grįsti savo nuomonę, esą jie debilai, paliko jį vieną bla bla. Paskui dar ir apie politiką ką nors užvemia, kas antras žodis triraidis triaukštis. Kaip reaguotumėte į tokį visiškai ne pagal metus kalbantį vaikiščią?

BELENKAM: jau biški rimtesnis klausimas: jeigu galėtum pasirinkti, ar būti visiškai laimingam(i), nieko nestokoti, bet kartu pasmerkti visą likusį pasaulį didžiausių šūdų būsenai (tačiau jų būsena nė kiek neveiks tavo išorinių laimės sąlygų) - ar pasirinktum?

Ačiū.

O kas trukdo būti laimingam ir visiškai nieko nestokoti, nieko nepasmerkus?

Aiškiai mylėčiaus, per TV parodytų, istorijos vadovėliuose apie mane rašytų. Ach ta šlovė!!

O kuo tai skiriasi nuo dabarties?
Neįmanoma taip, kad aplinkinių būsena niekaip neįtakotų mano laimės, nes aš gyvenu visuomenėj. Tai jų šųdų būsena verstų juos jaustis nelaimingais ir nuolat lieti pyktį aplinkui. Klestėtų melas, apkalbos, dominavimas, baimė ir kiti panašūs dalykėliai. Manot, man smagu būtų tokioj aplinkoj?

jei is tiesu ispultu tokia situacija su prostitute, tai zinoma, kad nepirkciau, o savo meiles protruki tai moteriai palaikyciau zenklu, kad reikia jai padeti pajausti pilnavertiskesni gyvenima.
O su laimyngu, tai kategoriskas ir paprastas ats: negaleciau buti pilnai laimyngas pasmerkes pasauli. Todel sio laimes varianto nesirinkciau.

Įdomus reiškinys, pasitaikantis tarp žmonių ir mane labai stebinantis. Ar susižavėjimas moterimi, kuri negyvena tavo vertybėmis, neturėtų kaip tik nurodyti daugiau apie TAVO vertybes ir kad TAU reiktų keistis? Kodėl dėl TAVO potraukio JOS gyvenimas turi keistis? Kai JAI atsiras atitinkami potraukiai, tada, manau, ir laikas keistis JAI. Iš kur toks tikėjimas, kad tavo potraukiai - pakankamas akstinas kito pokyčiams?

OMG... OMG..... O aš vakar maniau, kad su manim blogai kažkas. :D

Tai jei nedavė, tai gal ir paslaugų neparduotų ?
Šiaip niekada nesu pirkęs moters, nes man tokio sekso koncepcija, kai reikia tik vienam - nelabai priimtina, bet į šulinį nespjausiu - kas ten žino, gal ūmiam nedapistitui užpuolus ne pats blogiausias sprendimas būtų ? Nors vėlgi, jei taip nutiktų, labai tikėtina, kad tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Pažįstamų tarpe tokių precendentų buvo ne vienas.


Netikiu, kad žmogus galėtų būti laimingas tokiomis sąlygomis. Auksinis skafandras nuo šūdino pasaulio neišgelbės

Jooo, šiandien kosmonautų diena

Įsivaizduoju. Jeigu nėra tokia baisi kaip antai Kaune kaip kažkokios bobos. Žodžiu daili, liekna ir aukšta blondinė, tai gal ir paimčiau. Bet šiaip nežinau...Nūūū nežinau...

potraukiai kurie traukia prostitute, mane trauke didesne mano trumpo gyvenimo dali, todel gryzti prie to is kur kryptingai lipau, lauzant save, nemanau, kad galeciau taip.Antra as einu prie to, kad netureti jokiu vertybiu,o tureti tik aplinkos suvokima. Vertybes tave pririsa, kuo jos svarbesnes tau tuo didesne tikimybe jas iskelti auksciau dievo. O as asmeniskai stegiuosi verztis labiau link jo,o ne nuo jo. Kaip isnesa mao supratimas, kad gyvenime atsitiktinumu nebuna, todel ir kontakta su ja nepalaikyciau atsitiktinumu, ir stenciausi suprast kodel taip ivyko. As as tam zmogui turiu pasviesti kelia, ar jis man...

Na, manau manęs nelabai kas kale išvadintų, jei išsaugočiau pasaulį nuo Armagedono :>

Na, dabar kiek kitaip sakai. Gerai, supratau.

Ką tik draugas.lt man prieš akis išmetė dailios panelės su nerealiais papais foto. Stulbesys ištiko mane. Ir nors aš nesakau, kad kiekvienas vyras turi tokią bobelę gauti, noriu paklausti labai rimtai: ar jums kartais nenusibosta suvokimas, jog tam, kad ką nors įgytum, turi drastiškai pasikeisti? Pvz., moterims svarbus vyro charakteris ir todėl daug dėmesio reikia skirti konkrečioms savybėms kultivuoti. Kodėl? Nejau negali būti sukurta sistema, kurioje kiekvienas nebjauraus būdo savininkas gauna po mergaitę? Ar esate patenkinti dabartine visuomenės sankloda? Ar susimąstote apie utopiją, kurioje moterys (na, ir vyrai) būtų bendra nuosavybė ir valstybė pasirūpintų ne tik valgiu, rūbais, būstu, bet ir meile? O patiems geriausiems mylėtojams būtų bonusai ar taškai ir jie kiltų į aukštesnį lygmenį. Na, supratot principą: gėrio ir džiaugsmo visuomenė rūpintųsi kiekvieno jos nario gerove ir siektų, kad jis būtų laimingas.


Tiesa, dėkui už ankstesnius atsakymus, kai kurie iš jų kvaili. Bet ir klausimai šįkart neįprasti, sakyčiau, praplėšiantys rutinos pilkybę ir katapultuojantys mus tiesiai į burbuliuojantį egzistencijos prasmių verpetą. Tiek to. Gal tik noriu patikslinti, jog klausimas apie laimę buvo apie tai, ką jūs pasirinktumėte, jeigu jūsų visiškai neparintų nė per jokią vietą kitų būklė: visi jums būtų malonūs ir paslaugūs ir nieko negalėtų padaryti, jūs turėtumėte ir turtų, ir papų, ir visko kito (jeigu dar ko nors reikia), bet to kaina - kitų nelaimė, tikra misery, jų sielų katastrofa. Ar pasirinktumėte? Atsakysiu aš: man atsakymas priklauso nuo nuotaikos. Dažniausiai pasirinkčiau.

O aš norėčiau būt laiminga. Dėjau ant to pasaulio, šiaip ar taip pažiūrėjus šūde plaukioja...



O kaip moteris galiu pridėti:
Mylėčiaus, dar gal ir gražus būtų. O ir šlovė kokia! Visas pasaulis žiopsos!

:D animacinis herojus ... :D

erotiskai nusiteikes gerbejau ... mano stiliaus zmogus
kaip VYRAS - nemokeciau... grozis perdaug realityvus, kadir kiek uzdirbciau, ant tokio saves pazeminimo pinigu vistiek gaila...
JEi buciau MOTERIS... eiciau. eiciau ir dar atrodyciau kuo graziau (nors ir negraziai atrodau kai vaizduoju moteri...) gyvenimas trumpas, reik viska isbandyt. kiek progu patenkyt ateivi pasitaiko?
Kaip busimas TEVAS - gerbciau toki vaika, tarp tokiu vaiku uzaugau, naturalu kad amzius ju mazeja...
Kaip BELENKO puoseletojas ir fanas - rinkciausi nieko nekeist. Tikrove tobula, visi gauna tai ko nusipelno ir ka uzsidirba. Uz klaida tikrove baudzia, uz teisingus zingsnius - suteikia laime pasiekt tiksla ir but apdovanotu, kuo tik norejai but apdovanotas, ka tik zmogus yra sukures kitam zmogui, kad tasai butu tai pasitenkines....

smagi tema man patinka. laisvai interpretuojama, tu kietas

Dėkoju už gerą žodį vertinantiems tikrą meną. Ir noriu atsiprašyti tų, kurie pasiilgo nemirtingos poezijos... galbūt tai jums bus paaiškinimas ir mažytė paguoda:

Kai saulės spinduliai kyšojo debesy,
Kai pumpurai pavasarį nubudo...
Pabėgo Mūza su kitu. Ir liūdesy,
Poezija pravirko. Prisigėrė. Ir užsnūdo.

BET: nepabėkime nuo esminio klausimo (kaip matau, būtent tai ir norite padaryti): ką jūs manote apie utopiją? Kokią turite tobulos visuomenės viziją? Ko jums trūksta gyvenime? (Čia vienas klausimas).

atsakysiu jei papasakosi apie save.. is kur esi, kuo uzsiimi ir kodel butent "pistacijus"? daug kam tai asocijuojasi su pistacijom. nettikiu, kad pasivadinai riesutu pavadinimu :/

Anarchija :)