Jei tave skriaudžia - duoti atgal?

Šiandien perskaičiau straipsnį internete, jog atlikus apklausas paaiškėjo, jog dažniausiai bendraamžių yra skriaudžiami inteligentiškų tėvų vaikai, kurie neišmokomi principo "akis už akį". Kaip manote, ar į agresiją atsakyti agresija yra geriausia išeitis? Kaip jūs buvote auklėjami ir kaip auklėtumėte/auklėjate savo vaikus? Ir kaip, jūsų nuomone, reiktų padėti mokykloje skriaudžiamam vaikui? Mačiau per televiziją tas socialines reklamas, maždaug "būk savo vaiko herojus", tačiau kaip tą padaryti? Koks turi būti tas "herojus": atsukantis kitą skruostą, o gal priešingai - duodantis atgal?

Na jei skriaudzia fiziskai, reikia su tevais ir ju vaikais suseti, po to nenores lysti, nes vaikas viski prisibijo tevu, o kai kartu susestu ir aprenktu ta, kuris pradejo visas pestynes, tai nebekiltu jam noras to pakartot.. NOrs nezinau net, bet manau taip geriausia, nes atgal duoti tai ka as zinau ar gera iseitis.. abu apsidauze, kruvini ir vistiek problema neisspresta

Mušama dėl dviejų priežaščių - nori mušti ir gali mušti. Kaip kovoti su norėjimu mušti? Jei vaikui nėra 14 metų, realių poveikio priemonių sąrašas trumpas - kolektyvinės vaikų tėvų priemonės, kad mušeika būtų išmestas iš mokyklos, nes jei vaikas gerai nusimano įstatymuose į visą kitą jis gali nekreipti dėmesio, jis nepilnametis, o bausti tėvus pakankamai sudėtinga, nes už vaikus mokykloje atsako mokykla, o ne tėvai Jei mušeika už mokyklos nesmurtauja, prie tėvų neprikibsi.

Su gali mušti sudėtingiau. Mušamas silpnesnis visų pirma dvasiškai, o po to fiziškai. Prie stipraus (plačiąją prasme) vaiko nelendama - yra paprastesnių taikinių. Žinoma bendraamžių ribose. Su vyresniais kita kalba. Bendrai, vaikas turi susidoroti su problemos savo rate - tėvai turi jam padėti, visakeriopai palaikyti, žinoti visas peripetijas, bet tiesiogiai kištis tik situacijai blogėjant - vaikas pataps skundiku ir jį tada pradės ėsti net ir ne mušeikos.

Man atrodo, tas fizinis mušimas yra dar sutvarkomas, na, vis tiek tai mato ir patys tėvai, mokytojai. Blogiau yra, kai iš vaiko tyčiojamasi mokykloje, jis užgauliojamas, žeminamas ir pan. Juk jei klasiokai apspjaudo - tai ne tas pats, kas primuša. Bet skriauda vis tiek labai didelė. Kaip tokiam vaikui padėti?

reik duot atgal.

Mane auklėjo taip, kad duočiau atgal (jei tai smurtas) ir pasakyčiau mokytojai (kalbu apie pradines klases). Žinoma, to nedariau, nes palaikytų skundike ir išsityčiotų, o tiesiog, atsikirsdavau žodžais. Manau, jei yra tyčiojamasi-taip pat reikia pasigalvot gerų frazių žodžiais.

"niekada nebuk antras" ir suzalojimu neturesi.
paprasta.

Pats efektyviausias būdas - duoti atgal.

Kokia ten statistika? 70% vaikų patiria patyčias? Tai 70% yra "antri"? Nekas, nekas...

pradinese klasese jej koks nors sustruolis tave uzkabins
ir tu jam trenksi atgal(zinoma taikliai)kita karta pagalvos ar verta su tavim prasideti.

zinoma kad nekas.
as manau kad tai tevu nuopelnas.

Kas liečia fizinį smurtą, tai pavyzdžiui man padėjo truputis pažinties su kovų menais (nors mokymu užsiėmė Tėtis). Ne tai, kad būtų išmokęs kažkokių ten "vienas smūgis-viena auka" manevrų ar ko panašaus. Tai padėjo tuo, kad suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, o pastaroji savybė yra gerai matoma aplinkinių, ir dažniausiai atbaido įvairią smulkmę. Pradinėse klasėse tai turėtų padėt nes....na argi ne visi ten smulkmė? Net tie kurie skelbiasi vandenyno rykliais būdami tik pūgž;iais akvariume

taip "degys".tevai vaikams turetu ydiegti siek tiek pasitikejimo savimi
ir tu problemu zymiai maziau bus.

Dėl psichologinio smurto....Čia jau sunkesnis atvejis. Paprastai mokyklose jis ne itin subtilus ir susideda is paciu pagrindiniu izeidimu (dazniausiai rusisku). Nutylet neiseina, kraus toliau. Atsikalbinet ne iseitis, nes tokie izeidimai yra tik pretekstas pereiti prie fizinio smurto.Ir vel viskas sueina i viena taska..

reik išmokyt vaiką apsigint. nes tokie užgauliojimai paskui iš jo mėmę padarys. Užteks kad vieną kartą gerai atsikirs, nesvarbu ar labai sėkmingai ar ne. Svarbu kad potencialūs peštukai geriau ieškos lengvesnių aukų.

Visada savo vaika auklejau psichologiskai spauzdama daugiau ant dvasinius dalyku... Bet... dar pradinese klasese jis buvo musamas, bet atgal nesugebedavo duot... Tada as supratau savo auklejimo klaida, kad ven dvasiniais dalykais neimanoma isgyvent ziauriam vaiku pasaulyje - reikia surasti viduriuka Tada pradejau su jo kalbeti, kad pirmam nekada nereikia pulti, bet jeigu tave provokuoja ir tu negali psichologiskai paveik savo uzpuolika, tai duok jam gerai atgal, bet taip stipriai, kad jam net noras praeitu prie taves prieit kita karta, o paskui padek jam atsikelt ir paaiskink, kad taip elgesi (puldami kitus) tik silpni zmones... Sugalvojau net toki zaidima: as apsimetineju ,,krutu bachuriuku" ir pradedu prie jo kabintis, o jis turi surast buda, kaip apsigint Dieve, ka as tik nesugalvodavau ir net pasimusdavom Kaip dabar prisimenu, tai net juokas ima Beje, dar suradau viena bokso treneri ir pora metu veziuodavau sunu pas ji Dar prisiminiau, kai jis buvo desimtokas, tai atejus i namus radau vaika su sulaizyta nose Kai isiaiskinau, kad is vyresnes klases bernai priverte mustis ji su draugu, o patys filmavo ju mustines... Tai as (nors sirdis skaudejo del jo ) puoliau ant sunu, kad tai zema mustis su draugu, juk viestiek ,,gautum i galva" nuo vyresniuju, bet jie tave gerbtu, nes tu nepakelei ranka ant darugo... Jam tai buvo labai didele pamoka Beje, jis mane paprase neeiti i mokykla, paaiskino priezasti kodel ir as (kokia bebuciau pikta) nenuejau, nes jo argumentai buvo labai svarus... Tai va, o dabar as didziuojasi sunumi, nes jis moka pastoveti uz save, uz silpnesnius ir moka psichologiskai paveikti zmogu (net mane) O jeigu reikia ir gerai duoti i galva kitam, net ir vyresniam zmogui, bet turi auksine taisykle - pats pirmas nelenda ir iki paskutinios minutes stengiasi surasti iseiti is susiklosciusios situacijos O vakar net svetimam vyrui (kuris soko busenoje norejo sokti po traukyni) isgelbejo gyvybe...
P.S. O is patirties pasakysiu viena, viskas priklauso nuo auklejimo... Tevai turi kalbeti, isklausyti, suprasti ir tinkamais budais pamokyti vaika, kaip elgtis sitoje ar kitoje situaciojoje.... Deja, bet daugumai vaiku tevams rupi tik biznas, materialine gerove ir pan.

Niekada nesu sudavusi nei vienam savo vaikui,bet mokau visus vienodai"jei tau dave-duok atgal,ir jei pamatei,kad mazai gavo-dar duok"Bet jie visai nemuseikos.....................

Blogis gimdo blogi, o kerstas dar didesni kersta... Nemanau,kad davimas atgal labai jau padeda.Bet, kai visiskai nera jokios kitos iseities, tai kartais reikia ir gerai duot i kaili, ypac tokiems sustriakams kuriuos tevai uz tokius "gerus" darbelius tik glosto ir giria.
O norint padeti vaikams skriaudziamiems mokykloje ir tarp bendraamziu, reikia ismokti ji visiskai suprasti, netureti nuo tokio vaiko jokiu paslapciu, daug ir labai nuosirdziai atvirai kalbetis, tiesiog reikia isijausti i tai ka jie pasipasakoja. Dauguma tevu tokiais atvejais, uzuot padeje savo vaikui, patys nevengia pasisaipyti is savo vaiko ir tiesiai sviesiai,be jokiu skrupulu, visiskai saltai pasako ,, O tu nebuk durnas ir duok i galva" (ar dar ka nors panasaus) ir iseina arba daugiau nekreipia jokio demesio... Reikia visa sirdim stengtis ji suprasti, prisiminti save vaikystes metu atsidurusi tokiose situacijose, tuometines savo nuoskaudas, tokiu budu galima atrasti ir iseiti... Bet tai labai sunku pasakyti...

Manau kad geriausia duot atgal jejgu dar sugebi...xDDD

jei tave skriaudzia, ar duoti atgal? ne! jokiu budu! kas per klausimai