Įbūti, įbūva, įbuvo 1. ilgai būti, užsibūti: nuėjusi kur, kai įbūva, tai ir nepareina.|sngr.: tik jau neįsibūk nuėjęs.|prk.: įsibuvusią ligą sunku pagydyti. 2. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei
sustiprinti: įtempė įbuvo, tarytum reikėjo.|sngr.:
įsisvajojo įsibuvo mergina