HIACINTAS (Hyacinthus)

Hiacintai laikomi smidrinių (Asparagaceae) šeimos gentimi. Be geriausiai žinomo rytinio hiacinto (Hyacinthus orientalis), yra dar dvi rūšys. Tačiau dar visai neseniai hiacintai buvo skiriami į atskirą hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimą, o gentyje buvo likusi tik viena rūšis – rytinis hiacintas. Todėl nesistebėkite, literatūroje radę ir tokią, ir kitokią informaciją.Toks augalų „stumdymas“ ir vardų keitimas vyksta dėl rūšių panašumo ir apie jas nuolat gaunamų naujų žinių.Hiacintų veislių skirstymas į grupes – gana paprastas. Pagrindinis skirstymas – pagal žiedų spalvą: balta, geltona, rausva, raudona, mėlyna ir violetinė. Bet atspalviai ir spalvos intensyvumas gali šiek tiek varijuoti, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir žiedyno amžiaus (kinta žiedams senstant). Todėl kiti augintojai pirmiausia skiria hiacintus paprastais žiedais (Single Hyacinths), pilnavidurius (Double Hyacinths) ir daugiažiedžius (Multiflora Hyacinths), ir tik tada skirsto pagal spalvas. Pagal daugiametį žydėjimo lauke laiko vidurkį skiriamos ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos veislės. Aprašant veisles, svarbus ir žiedų skaičius žiedyne (nuo kelių iki keliasdešimt), žiedo ilgio ir pločio santykis, žiedyno tankumas ir kiti požymiai.Rudenį į žemę pasodintas svogūnėlis pradeda šaknytis: iš didelio svogūnėlio dugnelio išauga 50–90 siūliškų šaknų. Rudenį jos siekia maždaug 15–20 cm ilgio, o pavasarį pailgėja dvigubai. Pumpuras taip pat pradeda busti rudenį, paauga iki svogūnėlio viršūnės ar net truputį išlenda. Visų šių po žeme vykstančių procesų nematome, todėl atrodo, kad svogūnėliai ten tiesiog snaudžia. Gyvybę pastebime tik nutirpus sniegui, kai iš žemės išlenda susiglaudusių lapų skrotelė. Lapai kasdien ilgėja, prasiskleidžia ir tarp jų pasirodo žiedynas. Žiedai skleidžiasi nuo žiedyno apačios. Baigdami žydėti, dideli svogūnai kartais išaugina dar vieną, smulkesnį – antrinį žiedyną. Taip žydėjimas prasitęsia dar dvi savaites. Peržydėję hiacintai ne visada subrandina sėklas.