hèrcogas [vok. herzog]: 1. renkamas germanų karo vadas, vėliau paveldėtinis genties vadas; 2. ankstyvaisiais vid. amžiais — stambus feodalas, per feodalinį susiskaldymą — didelės teritorijos (hercogystės) valdytojas; 3. v. europoje (ppr. vokietijoje) vid.
amžiais — aukštosios bajorijos titulas; tą titulą turintis asmuo,