Gyvenimo klaidos

Gyvenime pridarom įvairių klaidų...tik nesakykit, kad jau taip niekada ir neklystat
Kaip vertinat savo gyvenimiškas klaidas, iš kart, kai tai pripažįstat, kad tai klaida ir kaip vėliau? O gal atvirkščiai, kas anksčiau atrodė, kaip klaida, vėliau tapo privalumu? Ar mokotes geriau iš kitų klaidų ar manot, kad geriau savo patirtį turėti ir klaidų bagažą, savo kailiu patiriant? Ar būdingas toks posakis, kad viskas kas vyksta, yra tik į gera?

posakiu, kad viskas tik į gera, įsitikinau savo kaliu. tai, kas atrodė viso mano gyvenimo tragedija, virto tikrai sėkme. kartais ne visada suprantami vieni ar kiti mus ištinkantys dalykai, nesupranti, kodlė tai įvyko būtent tau. bet bet kuris atsitikimas yra tavo gyvenimo patyrimas.

Vaidilute, na ir aš pastebiu, kas anksčiau atrodė, kaip klaida, vėliau išėjo tik į gera Vadinasi, galim nebijoti klysti, viskas bus gerai ?
Aš, kad ir stengiuosi mokytis iš svetimų klaidų, bet dažniausiai geriausia pamoka būna, kai iš savo klaidų pasimokai Galvoju dabar, ar tas žmogus, kuris yra pridaręs nemažai klaidų, yra kvailys ar kaip tik vėliau gali būti išmintingas žmogus, nes žino, kaip nebeklysti ir išsisukti įvairiose situacijose su kuo mažesnėmis skausmingomis pasekmėmis?

darau aš tas klaidas nuolat, kitų klaidos man nieko nereiškia ir nesako..kol kas nepasitaikė tokios klaidos, kad tektų nagus graužt ar verkt kruvinom ašarom..gyvenu ir tiek savo gyvenimą, o ateity bus matyt, ar neteks gailėtis, kad per vėlu kažką ištaisyt

bet yra tokių klaidų, kurias noris ir noris kartoti.

Įdomu...kas tai per klaidos tokios, kad vis norisi užlipti ant to pačio grėblio?

kol savo kailiu nepatiri nepasimokysi is ju,bet ir nevisi mokosi is ju nors ir suklyde buvo ir smarkei tai pasvere buvo,o del ju gailiuos,bet pervelu,o tas posakis nemanau kad geras,bet kaskiek veikia

sakoma, kad kvaili mokosi iš savo klaidų, o protingi iš svetimų. bet geriausia mokytis iš savųjų

Aš nesuprantu, kaip čia mokytis iš kitų klaidų, kai tu nesi kitas ir tai, kas vienam klaida, tau nebūtinai klaida. Įvertinti, kas ir kaip, galima tik paraleliai išgyvenus gyvenimą be to sprendimo - kažkaip per daug tokių gyvenimų būtų. Tad visi tie grūmojimai pirštu ir didaktikos skamba kvailai. Protingas žmogus protingai ir gyvens, nepaisant, kaip pasisuks gyvenimas - bet, aišku, ir nesielgs belekaip. Man klaidos būtų susijusios tik su žala kitiems - tada tikrai klaida, o kai su asmeniniais gyvenimo vingiais - filosofinis dalykas.

Kas nieko nedaro,tas ir neklysta...juk mes tik zmones,ne robotai.Svarbu suvokti tas klaidas.Be to klaida klaidai nelygi.Manau taip tik turtingesni gyvenimo bagaza susikraunam ir nera ko gailetis to kas jau buvo...

Klaida gali daug duoti žmogui. Tik reikia ją mokėti priimti. Yra toks posakis, protyngas mokosi iš kito klaidų, o kvailys ir iš savo nepasimoko.

Life's a bitch... o dziovint galva del klaidu yra isvis nelogiska - juk vistiek nieko pakeist nebegalima, tai kam gadint pilkasias lasteles

praeities nepakeisi... bet kartais taip noretusi tureti laiko masina...

Kartais man atrodo, kad geriau gailetis del to ka padarei, negu del to, ko nepadarei. Nera neklystanciu. Galu gale, zmogus igauna patirties tik isgyvendamas ir vertindamas tam tikras klaidas. O apskritai kalbant, gyvenimas per trumpas, kad del kiekvienos klaideles sau nervus gadintume

Gyvenimo nesekmes ir klaidos, tik sustiprina asmenybe. Tai - tiesa.
O pasimokyt galima tik is savo klaidu ....

Teisingai. Nes kažkaip padaryta klaida gan greitai nuslopsta. O štai, tas klausimas "o gal reikėjo pabandyt? kažin kaip ten būtų išėję" gali ir visai stogą nuraut...

as tai manau,kad gyvenime niekas nedaro klaidu...greiciau kiekvienas zmogus eina savuju pasirinktu patirimu keliu...patiria butent tai,ka nori patirti,tam,kad taptu tuo,ko nori buti...

Mokaus iš kitų ir savo klaidų.. Tačau būna kartais taip, kad nenori pripažint savo klaidų.. ypač vyresniajam žmogui, nes atrodo kad tu teisus,o vyresnysis nieko neišmano.. Po to pagyveni ir supranti , kad vyresnysis buvo teisus kokioje nors situacijoje Ir supranti kad klaidas padarei tu, o ne kas kitas buvo kaltas..

Aš ir visada galvoju, kad kvaila nervintis del to, ko neįmanoma pakeist Bet, kadangi dauguma yra optimistai ir tikisi klaidas ištaisyti, tai ir nervinasi, o gal pavyks

Kažkas pasakė, kad klysti yra žmoniška Sakai niekas nedaro klaidų? Net kompiuteriai ir tie sugrybauja ir pripainioja, tai ko norėt iš žmogaus?
Patiria tai ką nori patirti? Manau, kad ne visada