Gyvenimas su problematiškais vyrais

Laba diena. Norėčiau papasakoti savo meilės istoriją. Gyvenu su linkusiu į priklausomybes žmogumi. Pradžioj alkoholis, kodavosi kelis kartus, bandė vėl iš naujo ir su darbais ir su manimi. Vėliau palaipsniui priprato prie vaistų, raminančių, psichotropinių. Prieš mėnesį pats pasiėmė siuntimą, išvyko dviem savaitėm pasigydyti, grįžo, vėl su naujais planais ir viltimi, kad dabar bus kitaip. Aš taip pat kiekvieną kartą būnu šalia ir viliuosi, kad jau dabar, nu jau dabar viskas bus gerai, kabinsis už gyvenimo, o nelįs šešėlin griebdamasis alkoholio ar vaistų. Deja, prieš kelias dienas užgėrė ir nenuėjo į darbą (pirmą kartą taip) vakar vėl baliai kažkur, ir be pateisinamos priežasties nėjo į darbą. Reiškiasi su atsakomybės jausmu visai blogai:( Ir, kad tikriausiai atleis už pravaikštas. Aš pavargau jau su juo, tuo labiau, kad buvau įspėjusi, kad jei šį kartą, nesistengs, bus viskas baigta tarp mūsų. Jis neištvėrė, šiandien atgailauja ir sako, kad yra ligonis ir pats nesupranta kodėl taip daro. Aš pasakiau jam, kad viskas baigta, tegul kapstosi dabar jau vienas, nors širdį labai skauda, gaila jo, kaip žmogaus, gaila, nes myliu, bet ta meilė jau mazochistinė gaunasi, nes kenčiu ir aš, gaila, kad žlunga visos viltys. Norisi vėl jam padėti, bet nežinau kaip?
Gal yra žmonių buvusių panašioje situacijoje, kaip mano draugas, ar kaip aš. Gal galit kuo nors patarti. Gaila žmogaus, kuris tikriausiai jau pačiam dugne.

Jeigu esi iš didmiesčio, gali paieškoti AA giminaičių grupių, į kurias renkasi žmonės būtent su tokia patirtimi kaip tavo.

O yra tik Vilniuje, kituose miestuose nėra?

Mano viena draugė Kaune lankėsi tokioje grupėje. Dėl kitų miestų reikėtų pasidomėti.

Kol gailėsi, tol manipuliuos tavimi. Imk ir atsitrauk. Dėl jo pačio. Suagusiam žmogui niankų nereikia. Jug matai, kad gailestis nepadeda. Tegul prisiima atsakomybę ir kapstosi pats.

Red, tai aš šiandien sprendimą jau ir padariau, pasakiau jam, kad turės pats dabar kapstytis. Rytoj arba aš išsikeliu iš ten, arba jis išeina kur nors, pas sesę ar tėvą gyvent. Bet vis tiek man jo gaila. Jis šiaip geras žmogus ir puikiai sutardavom, niekada nebuvo man blogo žodžio pasakęs, išskyrus jo priklausomybes, su kuriomis jam nesiseka susitvarkyti.

Gailėk jam to neparodydama ir žodžius paremk veiksmais. Ir svarbiausia laikykis savo žodžio.

Ačiū, Red. Bandysiu. Gal, kai nebus jokios paramos šalia, patogaus gyvenimo, gal tai bus spyris jam ir imsis kažką daryti, arba nugarmės visai

Natūralios atrankos dėsnis.

Red, bet tai žiauru. Matyt aš iš tų moterų - gelbėtojų. Pastebėjau, kad stiprios moterys dažnai pritraukia silpnesnius vyrus.

Ziurek, kad nepradetu naudotis tavo gerumu. Taip, tai liga, priklausomybe. Nemanau, kad lengvai pasitraukiama is sio liuno. Pasitrauk, nes tai ne meile, o likes tik gailestis. Reikia pasitraukti ne tik del saves, bet ir del jo. Tegu ismoksta rupintis savimi, susiimti, gali padeti nebent per atstuma.. Matau, kad jis nesistengia del saves, gal net tingi.

Na va mano tetis toks pat nuo vaistu nera priklausomas bet nuo alchoholio tai taip mama vis laikosi ir gyvena su juo nors tame gyvenime buvo visko Padet nieko negaliu cia tikra nesamone tai tesis ir tesis apskritai. Galiu pasiuliti save vietoi tavo vyro as negeru nei rukau ir tikrai to niekados nedarysiu labai didziuojuosiu tuo. Cia tik taip pasiulimas nes esu vienisa

Tai ne gailestis JAM...Tai rimtos TAVO problemos, kodel tu gyveni su tokiu zmogumi kuris narkotikus ir alkogoli megsta ir myli labiau uz tave ir kuriam dzin ant tavo materialines geroves ir jausmu.
Patarti galeciau kuo greiciau palikti si zmogu (manau tai bus problematiska nes dristu speti esi jam vienintelis stabilus pragyvenimo saltinis:)kuriuo jis tikrai nenores prarasti...
beja net nesi jam ZMONA..

Žaliarūta,

žmogus-alkoholikas nesąmoningai mėgaujasi savo galimybe atgailauti ir morališkai išsiplakti. Tu jam tik padedi, nes esi jo gelbėtojos vaidmenyje. Tau reiktų nustoti jį įkalbinėti mesti, nustoti rūpintis jo ėjimu į darbą, jo gėrimu ir visom su tuo susijusiom pasekmėm - tiesiog leisti viską pajausti savo kailiu, o pačiai gyventi savo gyvenimą. Bet tai nebūtinai reiškia, kad privalote išsiskirti - jeigu tik jis nekelia grėsmės tavo ar kitų namiškių sveikatai. Neseniai perskaičiau neblogą mintį: alkoholikas pasveiksta ne tada, kai tampa visiškas abstinentas, o tada, kai sugeba saikingai išgerti taurelę ir neužsikabinti. Deja, ši diagnozė yra visam gyvenimui. Jis gali nebegerti metų metus, bet vieną dieną rasi jį griovy. O gal ir ne.

AA grupių yra įvairiuose miestuose, net ir mažesniuose miesteliuose būna. Kiek teko girdėt, daug kam padeda Minesotos programa.
Bet kreiptis reiktų ne tik pačiam alkoholikui, o ir artimiesiems labai naudinga, kad išmoktų gyventi šalia tokio žmogaus ir elgtis taip, kad bent jau neskatintų jo grimzti į dugną, bei patys psichologiškai nepalūžtų.

Palaikau Vlado nuomone...
Man vat kilo klausimai: O kas Tave pagailes??? Ar jisai nors suvokia, kiek Tau priedare skausmo? Ar aplamai jisai turi sazine? Ar Tu su jo jautiesi saugi, mylima tikraja meile ?
Suprantu, kad tas gailestis kartais taip isirieza i musu sirdi, kad jau nesuvoki ar tai gailestis ar meile, ar 2 in 1, bet... kaip mes leidziam savo sirdziai pamylt ta zmogu, taip ir galima ,,uzdraust" meile sirdyje Aisku, reikes idet daug pastangu, padirbjus su savimi, bet... tai imanoma... Sekmes Tau naujam kely, kur pazinsi save, ismoksi valdyti savo jausmus ir svarbiausia, ismoksi save mylet

pritariu...Kai kurios moterys taip isijaucia i gelbetojos-sventosios- motinos vaidmeni..juk tai suauges vyras...jis turi pats pasirupinti SAVO darbu savo pajamu saltiniu ir pan dalykais. jis gali leisti sau isgerti bet,,.tas gerimas neturetu kliudyti kitiems svarbiems dalykams

manau kad ten vaiko (nepaklusnaus) ir mamos zaidimas...vaikas isdykauja negerai elgiasi nenori dirbti jam tai zaidimas savotiskas...mama rupinasi visko nuo svariu drabuzeliu iki to kad vaikutis saugiai nueitu i darba...abiem patogu...vienas neturi atsakomybes jausmo yra islaikytinis,,,.kita jauciasi turinti kilnu gyvenimo tiksla gelbeti paklydusia siela

Zinai, manau, kartais reikia ir ta zaidima pazaist (bet su saiku), kad suprasti kas Tu istikruju esi ir ko nori is gyvenimo :o Tad vieniems tas zaidimas - vienas is laipteliu, kuris priartina prie savo AS ;) o taip pat sitas zaidimas ismoka mylet save ;) Kitiem patinka tas zaidimas ir jie uzstrigsta jame... Neslepsiu, kazkada irgi uzsizaidziau, bet... vovremia vyshla s igry (laiku isejau is zaidimo) :D

Vakar grįžau iš darbo ir radau pusę butelio nugerta ir prigėręs migdomųjų gal 15 tablečių, iškviečiau greitaja, dabar guli reanimacijoj. Jei būčiau vėliau grįžusi, būčiau radusi negyvą, nes, kaip tik vemt pradėjo, bet be sąmonės ir ant nugaros springsta, tai pavertusi ant šono laukiau greitosios...košmaras tiesiog.

Taip,nesu jo žmona, nes nenorėjau oficialiai ja būti. Gyvenau tol, kol buvo galima gyventi, kol tikėjau dar, kad gal viskas bus gerai. O pasiūlymo tuoktis buvau sulaukusi ir ne kartą, bet sakiau, kad neskubėkim, kad antspaudas nieko nepakeis.