Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
deimantines,
paulius,
whydotas,
whhdotas,
vaivorykštinė,
vaivorykstyne avis,
kitas,
trinti anketa,
dovile3,
ok-13,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Minksta dirbtine oda is nitroceliuliozine kompozicija padengto audeklo,
50-a valstija, prijungta prie JAV 1959.08.21 m., sostine Honolulu [liet.],
Artimu ar gretimu muzikos garsaeilio garsu saskambis,
Nobelio fizikos premijos laureatas 1918m., apdovanotas uz energijos kvanto atradima,
Zemes pavirsiuje iskastas atviras, trapecines formos vandentakis, kurio dugnas ir krastai daznai padengiami vandeniui nelaidzia medziaga (gelzbetoniu, betonu, akmenimis ir pan.) ,
Širvintos g., Alvito k., Vilkaviškio r. sav.,
Liepų g., Andriškių k., Vilkaviškio r. sav.,
Sodo g., Andriškių k., Vilkaviškio r. sav.,
Šeimenos g., Andriškių k., Vilkaviškio r. sav.,
Žaliosios g., Andriškių k., Vilkaviškio r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Pačios ilgaamžiškiausios – gudobelių gyvatvorės. Lietuvoje auga 4 savaiminės ir apie 20 introdukuotų rūšių. Tai 3–10 m aukščio medžiai arba krūmai. Gyvatvorėms retų rūšių rinktis nebūtina, dažniausiai apsiribojama 3 pagrindinėmis, gerai augančiomis Lietuvoje. Vienapiestė gudobelė
(Crataegus monogyna) aptinkama pamiškėse, krūmynuose, dirvonuose, auginama sodybose, prie namų. Miškinė gudobelė (C. rhipidophylla) – taip pat dažna, nuo vienapiestės skiriasi ne taip giliai karpytais lapeliais. Ji užauga 2–8 m aukščio, randama šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse. Iš
introdukuotų rūšių labiausiai paplitusi pošvelnė gudobelė (C. submolis). Jos tėvynė – Šiaurės Amerika. Lietuvoje mėgiama kaip dekoratyvus medingas vaistinis augalas ir dėl stambokų, malonaus skonio vaisių. Stambesnė už vietines rūšis, užauga iki 8 m aukščio, laja plati, pusrutuliška.
Tinka ir aukštoms gyvatvorėms. *Šios ir kitos Lietuvoje auginamos gudobelės pakenčia karpymą, lengvai formuojamos, tankios ir tvirtos. Jos šviesomėgės, nereiklios dirvožemiui, pakenčia trumpalaikes sausas, atsparios žiemos šalčiams. Žydi gegužės–birželio mėn., bet ant karpomų
gyvatvorių vaisiai beveik neužsimezga. Dauginamos sėklomis. Vaisiai subręsta rugsėjo–spalio mėn. Iš jų išimti kauliukai iš karto sėjami į lysvę (sudygs po metų kitų) arba stratifikuojami ir sėjami pavasarį. Sudygsta labai nevienodai, kartais po metų ar net dvejų. Į gyvatvorei skirtą vietą
galima sodinti jau dvimečius ir trimečius sodinukus. Kad jie augtų krūmais, išleistų daug apatinių šakų, stiebus palikite ne aukštesnius kaip 30 cm. Toliau augindami karpykite ir viršų, ir šonus. Sutankėjusi gyvatvorė bus nepraeinama lyg tvora. Sodinukai sodinami 30–40 cm atstumais. Daugiau informacijos apie gyvatvores, jų auginimą ir priežiūrą galite rasti žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 18 – „Gyvatvorės“.
Taip pat skaitykite: „Gudobelė“ „Gudobelės“
|
|
|
|
|