Grasinimai savizudybe.

Turiu didele problema. Nesutarimai seimoje paskatino mamos kalbas apie savizudybe. Ir kuo toliau tuo dazniau! Nuolatiniai kartojimai apie pasitraukima is gyvenimo gazdina ne tik mane,taciau ir aplinkinius. Ir svarbiausia,jog tokiomis kalbomis,ji kaltina mane. Bandymai kalbetis padeda tik kuriam laikui,paskui vel tas pats. Kaip elgtis tokioje situacijoje?

1. Bandyti nuvesti pas psichiatra ir/ar psichologa.
2. Laukti ir ziureti, ar tikrai kalbantys apie savizudybe anksciau ar veliau nusizudo.

Butent. Kas nusizudo niekada nera prasitares apie savizudybe, truputi priziurekit del viso pikto. O jus galit nueiti prie daktaro ir pasitarti su juo, ka daryti? O ziurek, gal ir mama ten noretu? Niekada neklauset?

Na, sunkus atvejis ir dar sunkiau ką patarti, pilnai nežinant situacijos.
Keli klausimai tau pačiai: dėl ko tave kaltina? Kas skatina tavo mamą taip kalbėti?
Šiaip žmogus netgi papuolęs į sunkią situaciją, ją bando išspręsti. Nenoriu itin spėlioti, bet pati pagalvok, kokioje situacijoje ji taip kalba. Ar ji tikisi tavo pagalbos? Ar tu kažko nepadarai ko ji prašo. Sunku įsivaizduoti, bet jei žmogus pasiryžtų savižudybei, tai nešnekėtų ir nerėktų apie tai. Nors...
Jei su mama rimtai nepasikalbi tu, tai gal tuomet giminės gali pakalbėti ar draugai. Tokiais atvejais būtina kreiptis pagalbos į žmogų, kuriuo gali pasitikėti.

"Do it faggot!" D

Tiesiog musu santykiai yra ziauriai itempti. Pykstames del visko. Na,is paauglystes amziaus jau isaugau,kad rieciaus del menkiausiu dalyku,taciau ir mano kantrybe turi ribas. Ir tie grasinimai,asaros kelia ir dar didesni pykti ,vidini nerima bei baime,jog ,,kas nors uzplauks''. Baisu ir keista,kai suauges zmogus kalba apie vaziavima i miskus pasidaryt sau galo. Todel , jog nebegali manes pakesti ir visko aplink.

Klimaksas mažu smegenis spaudžia.

jei gyveni pas tėvų ir esi išlaikoma, tai turėtum nusileisti ir kartais konfliktiškas situacijas palikti mamos naudai, visgi ant sprando sėdi tai perdaug savo taisyklių ir vadovavimo negali primesti.. manau gal kiek įtampa sumažėtų

Aš tai sakyčiau "dw nusižudyk, bo jau užp***i su savo nesąmonėm". Jeigu pati užsidirbi pragyvenimui. Nes čia yra teroras, mama tave terorizuoja tuo kad nusižudys, nes nori valdyti tave ir tavo veiksmus, o kito būdo tam neranda. Čia yra manipuliacija. Sakyčiau do it faggot ir nesukčiau galvos pažiūrėčiau ar išdrįstu, blem net neverkčiau dėl to jei kasdien taip smegenis gydo savo nesąmonėm, žmonės ne guminiai viskas kaupiasi ir pratrūksta čia dėl tokio terorizavimo greičiau nusižudys tas kurį terorizuoja negu kad tas kuris gąsdina visus taip.

Mano manymu, tai mamytė dėmesio nori. Pažinojau vieną merginą (buvo klasiokė) tai vos kas iš kart nusižudysiu, nėra man gyvenimo, visi manęs nekenčia - einu kartis. Užkniso galų gale ir aprėkiau. Išvadinau durnele, dėmesio norinčia kvaile ir dar kitais necenzūriniais žodžiais (rimtai, apie du metus zyzė savižudybe, tai aprėkiau už visą tą laiką) galų gale pasakiau, jei bus laimingesnė tegu pasikaria, kad ir dabar pat. Ir ką? Ogi gyvena.
Aš iškenčiau dvejus metus jos zyzimo, juk kas žino, galbūt tikrai nusižudys (taip, daug savižudžiu nekalba apie tai, bet būna, kad užsimena ir kai niekas nekreipia dėmesio iš tiesų tai padaro). Kol įsitikinau, kad tai tik dėmėsio trūkumas.
O tau, nežinau ką patart. Tiesiog gyvenk, prižvelk mamą, kad nepasidarytų galo ir bandyk vest pas psichologą.

Tas kuris kalba, kad nusizudys, niekada to nepadarys. Bet siaip gal vertetu pas psichologa ja nuvesti..

Tikrai pasakytum taip savo mamai?

Na :D Tos vietos kur 'užp**ai' nesakyčiau ko gero :D

Tai ko tokius patarimus dalini? :D gi įsijausk į situaciją, Keksai :D

Gi patarimus dalint lengva ir nieko nekainuoja :D Tai ir dalinu, man negaila :)

šiuo atveju tavo mamai reikėtų elgtis taip: kad pailsėtų nervų sistema, eiti anksčiau miegoti, geriausia ape 21 val. vakaro, bei nustoti valgyti mėsos produktus. apie savižudybę žmonės kalba tada, kai nemato išeities, pervargsta, stresuoja ir depresuoja.. tokioje situacijoje reikia galvoti, ne ką tavo mama daro netaip (kaltina tave ir t.t.), o ką aš pats darau netaip, kad išeina tokia situacija.. čia reikia ieškoti kompromisų.. bet šiaip geriau visada parašyti dėl ko konfliktuojama, nes situacija nėra aiški.. t.y. įvardinti bent dvi tris priežastis.. santykiuose su vyrais, moterims ramstis yra jų dukros, tai gal trūksta būtent to sverto..

Būtent. Ypač kai dar kartoja tai nuolatos.
Tiesiog dėmesio atkreipimo būdas.

Tai tu iš visos šitos blablabla savo teigi, kad autorė pati kalta kad jos mama grasina nusižudyt>?

Man patinka fraze: "Ir tai greit praeis" Tai gyvenk, ziurek, kaip bus taip tures buti per daug nieko nepakeisi nors bandyt gali.

Na, kita idėja, kad galbūt nemoka pasakyt, jog metas tau gyvent atskirai jei dar vis gyveni su ja. Apsigyvenk kur kitur jei yra galimybė ir pažiūrėsi kaip elgsis. Bet šiaip pasiūlyčiau kreiptis į psichologą. Gali ir pati nueiti bei pasipasakoti jam. Psichologas ne patarinės, bet padės suprasti problemą. Nieko kito čia daug nepasiūlysi