Gatvė - savigyna

Sveiki,

Zinot ta situacija, kai prasideda diskusija "kuri sporto saka" univeralesne "gatves kovom" ir t.t..? Visi sutinkam kaip ir, kad nuo zmogaus priklauso, taip?

Man idomu, jug cia pas mus yra gan daug lankanciu ivairias sporto sakas. Kiek kartu kovojot "gatvej" kiek kartu, be jokios kitos priezasties kaip tesiog diena einant gatve, tarkim - i parduotuve duonos, kazkas raliai priejo ir pradejo jus must?

Ar isvis tas argumentas "kovoti gatveje" bent per nago juodima racionalus?

O antra vieta aptarimui - ar pastebit tamtikra charakteri tarp sporto saku atstovu? Kiek pazystu karate lankanciu varzybose dalyvaujanciu zmoniu, jie zaismingesnio, svelnesnio charakterio ir tesiog savaip dvasiskai tobulesni zmones. Kiek teko susidurt su Muay Thay atstovais - jie siurkstesni ir lenda i pavojingas situacijas, leidzia laika su maziau patikimais, labiau agresyviais zmonemis ir dega noru sulayzyt nosi ar pramust kakta kamnors su alkune... Imtyninkai seslesnio budo, teko sutikt viena turinti maniakiska nora atlikinet smaugimo veiksmus ant visu kas pasitaiko, bet tai vienetinis atvejis ir t.t... ar pastebit tokiu tendenciju?

Ka apie zmogu pasako ta sporto saka, kuriai jis treniruojasi?

Aš treniruojuosi karate kyokushin. Na mano visi pažįstami tikrai labai linksmi ir per aržybas ir po jų atranda kuo džiaugtis. Na kad tarkim po paskutiniųjų varžybų pirmą kart per 8 treniruočių metus gavau į veidą (neleistiną smūgį) kad pora min gulėjau ant tatamio ir tai man atrodo nauja, įdomi patirtis
Šiaip gatvėje nesu mušusis, nebuvo progos. Bet kai eini gatve ir pamatai įtartinus asmenis iškart kumščiai gniaužias ir mintyse susidėlioja veiksmai, kuriuos atliktum tik jiems prisiartinus

Taip galima pradėti hollywar, kiekvienam manau savo, geriausiai į šūdą nelysti ir dėl viso pikto turėti arba ginklą, arba mokėt blokuoti smūgį ir kirst atgal į snukį)

aš seniau visad, jei tekdavo eit patamsiais ar šiaip, kur nelabai saugu, turėdavau dujų balionėlį. Deja namie netyčia nukrito ant žemės, nepamačiau ir šuo prakando... Visa šeima ,,verkėm" pora dienų ir daugiau nebenusipirkom;D

O kaip į tai sureagavo šuo? Turbūt ir dabar dar prisimena tokio žaislo skonį :)

Vat kovotojų beveik nepažįstu. Dėdė karatė kažkurį variantą sportavo - na taikus žmogus šiaip Vienas klasiokas boksą lankė - irgi nepasakyčiau, kad agresyvus, nors kiek teko girdėti, tai boksininkai iš "piktų"

Pagrinde teko praktikuotis rytų kovos menų srityje: karate-do shotokan, fujian baltoji gervė, ušu. Nepasakyčiau, kad daug sutikau agresyvių žmonių ten - visgi vaikystėje-paauglystėje sportavau.

Teko matyti kaip treniruojasi pankrationą kariškiai - gatvėje, mano nuomone, būtų efektyviausias kovos menas. Susideda iš keletos efektyviausių kovos menų.
"Prieš keletą dešimtmečių pankrationas buvo dirbtinai „atgaivintas", bokso ir kikbokso techniką paįvairinant dziudo ir sambo bazinės technikos elementais." - štai ką sako vikipedija :]

Dėl sporto šakos pasirinkimo ir praktikuojančių asmenų... Na, tikriausias lemiamas faktorius yra tas, kas ko ten eina. Boksas - grubus sportas, su tikslu nukautuoti priešininką. Karate - savigynos principas t.y. vengti bereikalingo smurto, tas pats ir ušu. Aikido filosofijos neteko girdėti, nei domėtis. Muay-thai irgi link žalojimo - pakankamai agresyvus kovos menas.
Kas ko mokosi - to ir išmoksta :]

O realiai gatvėje viską nulemia psichologinis pasiruošimas kovai. Gali 20 metų praktikuotis ramiai salėje karate, bet gali gauti į kaulus nuo metus atlankiusio kikboksininko, jei pamatęs jį sudvejosi, suabejosi savo jėgomis.
Išleisk kad ir karatė juodo diržo savininką, kuris yra 160cm ūgio ir sveria 60kg, prieš sunkiasvorį boksininką, pakankamai patyrusį :] Manau baigtis kovos yra aiški.

Šiaip net nenorėjo paleisti, gal patiko;D

Žiūriu nemažai išmanai apie kovines sporto sritis:)
Galiu pasakyti, kad labai daug duoda patirtis. Seniau mes su merginom ,,kovodavom" pliotkindavom greičiau, sustatydavo su vaikinais tai jie, kaip bokso kriausšės stovėdavo.
O dabar su merginom kalamės, vaikinai (patyrę, kur seniau stovėdavo) pradėjo gintis ir smugiuot mums(net labai dažnai patyrę karatistai, presą, kepenis ar kojas atjungia, žodžiu nebeliko požiūrio: nemušk mergaitė... O naujokai vaikinai būna mūsų sudaužyti ir vaikšto su mėlynėm ( vaikinai patyrę jų nemuša,o mes gi mergaitės-mum galima)
Taigi manau,kad ir gatvėja užkluptos, nestovėtume ,kaip stabai...

smagu, kad tema nenueina i ta "jei man taip, as jam anaip" diskusija budinga sitom temom...

keistas zmoniu bruozas, pradeda isivaizduot gresmes situacijas, issigasta savo susikurto siuzeto ir pradeda kurt kaip is ju "issigelbetu"... kiek maciau superheroju, tai jie reanimacijoj kovoja su infekcija, per kateterius slapinasi i maisiukus, va ir po saviginos ir spontanisku nuotykiu siuzetu

Kaip kas minėjo, svarbiausia psichologinis pasiruošimas, jei stabdysi/bijosi tai ir gausi į dūdą) kas liečia dujų, tai manyčiau, kad sunkiai jis padėtu, nes viskas vyksta greitai, kol išsitrauksi, kol ką...žodžiu vėl pasiruošimas..galima šiaip kokį pistoletą turėt šalia rankos, bent jau išgąsdinti puolančius galima, jei ne su tikru, tai nors su airsoftiniu, tamsoj juk nepradėsi žiūrinėti, nors ir diena taip pat) tokios savigynos priemonės pagal mane efektyviausios))

va, va, prasideda... pistoleeetai, cia balioneli tai kol issitrauksi... o va jei busi apsineses nuo kazko slopinancio skausma ir pulsi varomas amfetamino tai nors ir su kakta visa buri istaskysi - svarbiausia nusiteikimas

Tikrovej viskas buna kazkaip, tokiais scenarijais kur... vienam pakirto kojas nuo adrenalino, kitas nezino ka daryt ir bando suvokt situacija, trecias pasimetes kitas impulsyviai bando kazka pult, kitas daug rekia ir aplinkui sokineja, o galiausiai vikas baigiasi voliojantis apsikabinus ant zoles kaip idiotam.. be jokio konkretaus tikslo ir jokio galutinio "pelno" is konflikto rekia viens ant kito, ir jau patys nezino kodel pyksta, tesiog atsimena kad "buvo kazkas del ko tai ivyko, nors ir nezino kas". ne? ne ispudingas veiksmo filmo scenarijus...

Ka realaus kovos menai duoda zmogui? geriausia ka tame matau, tai draugai, patikimi zmones, gerai praleistas laikas, pakiletas kuno tonusas, is to atsirades pasitikejimas ir svikontrole. Kazkaip, kovos menai gali daugiau duot sedinciam ofise prie stalo buhalteriui, negu girtaut po neaiskias istaigas su neaiskiais zmonem lakstanciam "gatves kovotojui".:/

geriausia išeitis iš situacijos yra kojos, todėl sutinku, tikriausiai, nestovėtumėte :)


SmT, kovos menai labai daug ką duoda. Bet problema yra pritaikyme. Ar kiekvienas išdrįs ir sugebės. Vėl grįžtu prie to pačio - kas ko eina treniruotis, tas tą ir gauna [ vienas apsiginti nuo kiemo berniukų, kur centus atiminėja, kitas snukius daužyt ir pats atiminėt centus ].

Pradėjau dar vaikystėj dziudo, o baigėsi viskas universitete jau ties boksu, sveikata nebeatlaikė, tai iš tos visos patirties galiu pasakyt, kad lietuviai mėgėjai tik skirstyt boksininkai durniai tipo, karatistai atseit protingesni, o iš tikrųjų nesąmonė čia yra visiškai, visų pirma vienas yra sportas, kitas kovos menas, bokse nėra jokių filosofijų už to, muay thai turi, bet dažnai ne tokias gilias ir ne taip telkiamąsi į jas, nors patyrę gerokai, įsigilina. Noriu pasakyt, kad nuo žmogaus priklauso, kiek šakų skirtingų teko sportuot, buvo ir durnų ir protingų visur +- panašiai, aišku kovos menuose ir pirmo žvilgsnio atrodytų protingesnė liaudis susirinkus, bet dažnai toks tik pirmas įspūdis, visiškai atvirkščiai su agresyvesnių šakų atstovais. Tarp kitko, bokso tikslas nėra nokautuoti varžovą, labai laiminga pabaiga, bet ne tikslas tikrai, Vladimiras Kličko labai geras pavyzdys boksininko, kuris tą daro su protu, skirtingai nei dauguma kitų, labai išsiskiria strategiškumu, nepatyrusiai akiai pasyvokai gali atrodyt, nors iš tikrųjų gaunasi ten jau kaip šachmatų partija, technika, psichologinis pasiruošimas ir aišku fiznis, trys svarbiausi elementai kaip ir daugumoj kovinių sporto šakų.
Esu pastebėjęs dar, kad bjj/grappling atstovai santūresni žmonės, pats sportas fizinio pasiruošimo gero reikalaujantis, dėl nuolatinio visų raumenų įsitempimo/traukimo, kas būdinga tik imtynių sportuose, plius dar ir strategija labai labai didelę įtaką turi, vienas iš tų sportų, kur ūgis/svoris, neturi tokios didelės įtakos kaip technika ir strategija.
Kas liečia gatvę, tai vėl gi iš patirties galiu pasakyt, kad kojų kilnojant ką nors nelabai esu matęs, jei ir kėlė, ne kikbokso smūgiam pademonstruot, gatvėj visad rankos bus pagrindinis įrankis, ko muay thai tarkim labai paviršutiniškai moko, nors ir yra alkūnių technikos ir bokso technikos, bet vėl gi iš patirties galiu pasakyt, kad neteko dar matyt muay thai'co laimėjusio prieš padorų boksininką.
Nesakau, kad vienas ar kitas sportas geresnis, skonio reikalas čia, pats bandžiau visus pagrindinius, geriausio išskirti tikrai negalėčiau, bet gatvėj veiksmingiausias vienareikšmiškai - boksas. Tas vėl nereiškia, kad karatistas negali būt efektyvus gatvėj ar imtynininkas, kaip minėta psichologinis pasiruošimas didžiausią įtaką turi, pažinojau ne vieną pavyzdį, kuris tik ringe save parodo, čia jau nuo žmogaus priklauso, gatvė ne kiekvienam dar yra, iš vis šiais laikais jau be pistoleto sudėtingai, po vieną arba plikom rankom seniai niekas nebepuola, deja.
Realiai, žmogus einantis į boksą, bus konkrečiausias, nes sportas konkrečiausias yra iš kovinių, jokių filosofijų, nieko aplink, atsistoji ir rodai charakterį, ringas toks dalykas, kad niekur pabėgt nepavyks, o gatvėj dažnai galima, ką ir reikėtų daryt, šiais nevispročių laikais.

kaip nekeista irgi patvirtinu ta kad bjj zmones santuresni. Masto, bando kazka prognozuot, treniruojasi pagrinde atpazint situacija ir konkrecius "sachmatu" zingsnius kaip perimt "svertus", pataupyt energijos atliekant veiksmus... gal u tai, kad sitam sporte uzdelsus pora miliseknudziu negausi smugio i kakta? sukurio kitoki mentaliteta...

Ar galima teigt. kad boksas "maziausiai pastangu" reikalaujanti kryptis? del paprastumo - ismoksti laikyt svorio centra, atstuma, pora elementariu blokavimo budu ir, gal po 8-10 skirtingu smugio paleidimo krypciu kiekvienai rankai... ir filosofija "ant zandikaulio raumenu neuzsiauginsi" kaip vienas 40metis nuo paauglystes tam sportaves sake - "per gyvenima tik 1 zmogus buvo mane i nokauta pasiuntes... ir tas buvo kazkoks bandiuga kuris bekalbedamas telefonu sugalvojo spirt i galva". Jis boksa apibudino kaip "Stiliu" kurio galima ismokti per pora metu, o realia nauda pajaust jau po poros menesiu.

Jug is esmes, ismust is pusiausvyros zmogu uztenka 1 pakstelejimo i zandikauli, per nosi, saules rezgini, kelio girnele... Tai joks mokslas, tas akivaizdziai matosi tose idiotiskose kaimu razborkese... Ar tam jog sutrigdyt kito zmogaus sveikata tikrai reikia kovos menu? panasiau, kad greitesnis budas - tesiog pasiimt pagali...

o dar tie atvejai kai "bezalodamas kita zmogu" pats issisuka ciurna ar susilauzo plastakos kaula...

Bet bokse yra filosofijos. gal ta filosofija labiau panasi i elementaria "logika fizikos pagrindu". Bet irgi tie patys smugiu vektoriai ir sekos ir tasku rinkimas ringe, savitas "grozio" demonstravimas, reakcija i priesininko judesius ir signalus... kokia filosofija randama karate ar muay thay..? apibudink ju filosofijas truputi labiau.

Kiek atsimenu zmones kazka rodant - karate Katos tai isivaizduojamu uzpuolimu scenariju kartojimas. kaip ta pagrindine, kur isivaizduojama, kad kazkas laiko ranka - nusimusi, smugio padetis, smugis i saules rezgini. smugio padetis...?

Muay thay kazkas su sokio elementais ir isijautimu i dieviskas apeigas?

bjj - ? veiksmo atlikimo bandymas ant tikro priesininko, nuolat ieskant kaip tai atlikt minimaliom pastangom?

Boksas per du mėnesius tai toks ir boksas, jei į tą žiūri kaip į snukio daužymą, aš tą matau kaip labai sudėtingą sportą, nes klaida daug kainuoja, tame yra grožio, nes amplitudė galimybių ne tokia didelė kaip kitų šakų, bet tas pats smūgis treniruotas metų metais ir kelis mėnesius, akivaizdžiai skirsis, ką jau kalbėt apie techniką visumoj. Man asmeniškai be proto gražu strategiškos kombinacijos ir geras "timing'as", bokse tik būna tarkim kombinacija iš šešių ar daugiau smūgių, nesvarbu kiek, esmė, kad susmūgiuot tiek smūgių visa jėga ir visu greičiu, ir dar efektyviai, o dar jei ir gražiai, tai jau daug laiko ir pastangų reikalaujantis dalykas, kas man asmeniškai ir yra pats bokso grožis, labai skirtingas fizinis krūvis atlikt tokias smūgių serijas lyginant su viens du ar viens du trys smūgeliais. Tai dėl tų pastangų jau kaip suprasti buvo galima, nėra taip paprasta, snukius daužyt visi moka, bet profesionaliam, net ir mėgėjiškam ringe atstovėt visus raundus nėra paprasta tikrai, vien ištvermė tokio sporto visai kita, raumenų veikla visiškai kitokia, žodžiu ne viekas taip paprasta, kaip bare išgėrus.
Dėl filosofijų muay thai, nenoriu nusišnekėt ką nors, nes labai nesigilinau į tai, bet esmė, kad tie kovotojai realiai kaip koviniai gaidžiai, anksčiau kovodavo pamirkę kumščius aprištus bintais į klijus ir tada į ką nors kaip stiklo šukės ar pan., žodžiu kovos iki mirties, kas Tailande labai išaukštinama iki šių dienų, kovotojai ten tiesiogine to žodžio prasme auga sporto salėse, kovotojas ten yra praktiškai viskas ką ir veiks toks žmogus, kas vėl gi yra labai didelis pasiaukojimas, daugiau nelabai turiu ką pasakyt ta tema iš tikrųjų, o apie karate iš vis, daug pakraipų jų yra labai, nesportavau pats nė vienos, bet kiek teko susidurt, shotokan pakraipos karatistai rimčiausi, o karate filosofija įsivaizduoju yra kaip ir dauguma japonų kovos menų, pagarba, supratimas ir t.t. ir pan. pagrindinės vertybės, protingiausios filosofijos turbūt rytų menų.
Muay thai esu matęs dokumentiką, kur teigė, kad pats veiksmingiausias sportas, nes kelio smūgiu galima sulaužyt krūtinės ląstos kaulus, kas įtakotų mirtį, gan staigią turbūt, arba bent jau nelabai malonią tai tikrai, ir alkūnės aišku, jei smūgiuojant, į žandikaulį, kur oda plona, o iš kart už jos miego arterijos, žodžiu kaulas į kaulą, labai tikėtina, kad tą arteriją užspausi, bet alkūne pasiekt priešininko žandikaulį vėl nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyt, pats sportas šiais laikais jau, ypač vakaruose praradęs didelę dalį autentiškumo, realiai virto paprastu kikboksu su papildomais keliais ir alkūnėm, kurie vėlgi nėra leistini visuose turnyruose.
BJJ realiai šachmatai yra, jei geri sportininkai imtyniauja, pirma klaida bus kito pergalė.

jo, ta dokumentika su keliu ir as maciau smagu, bet kazkaip... neitikino. idomi ir ta vieta kur spardo su blauzdom ilgai visokius medzius ir su lazdom dauzo ir kaulas adaptuojasi. Teko ne karta girdet vietinius lietuvoi sportininkus girianti kiek daug jie spardo ten visokius objektus ir kaip nuo to ju kojos tipo atsparesnes, bet tie vaikai truputi nesuvokia kiek laiko tai uztrunka ir kokiom jegom reikia paveikt audinius ta vieta su kovotojais iki mirties idomi visai.

Kalbant apie dokumentika - vakar per discovery rode kaip "kali" sistemai tailande treniruojasi. Ten amerikonai vare peasitreniruot. tai, kaip ir sakai - visa esme pirmiau nugalabyt priesininka, iki paciam mirtinai nukraujuojant nuo suzeidimu, naudojant peili arba lazda/karda... ispudinga

dėl daužymų kietų objektų, darant su protu - į naudą. mikrolūžiai sustiprina kaulą.
per tą patį discovery rodė vyruką, kuris su pirštais kaip tigras tranko. pasiekti tokį rezultatą būtent padėjo mikrolūžiai, smūgiuojant pirštais į kietą paviršių.

Niiiiitro, gamink batonezą, eisim olaus gert