Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
filmas,
motina gamta,
okeanija,
mastubacija,
eurovizija,
aminata,
deimantines,
paulius,
whydotas,
whhdotas,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Garso irasu archyvas,
Auksciausioji visagale esybe,
Medinis irankis, naudotas per linamini linu ir kanapiu siaudeliams lauzyti, pluostui nuo spaliu atskirti,
Vokietijos miestas, kuriame yra 55 tukst. vietu "Westfalen" futbolo stadionas,
Teritorija su reikiamais sporto irenginiais, iranga kurios nors vienos ar keliu sporto saku pratyboms ir varzyboms, sportininku poilsiui ir atgaivai,
Stanislovo Kerbedžio g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.,
Stanislovo Narutavičiaus g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.,
Stanislovo Rapolionio g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.,
Visorių Sodų 1-oji g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.,
Visorių Sodų 10-oji g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos. Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų yra visžalės, o ir vasaržalės dažniausiai mėgsta šiltą švelnų klimatą. Dekoratyviniuose želdynuose
pasitaiko maždaug dešimties rūšių fotinijos, bet visos gana retos. Mūsų klimato sąlygomis gerai jaučiasi viena šios genties rūšis – rytinė fotinija (Photinia villosa (Thunb.) DC.). Ji savaime auga Rytų Azijoje – 100–1600 m aukštyje miškuose, kalvose ir kalnų
šlaituose Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Rytinės fotinijos – 3–5 m aukščio ir 1,5–3 m lajos skersmens krūmai su keliais stačiais stiebais arba nedideli medeliai. Jauni ūgliai plaukuoti. Pražangiai išsidėstę standūs elipsiški tamsūs žali lapai smulkiai dantytais
pakraščiais esti 3–8 cm ilgio ir 2–3 cm pločio. Jų viršutinė pusė tamsi žalia, apatinė – pilka su žalsvu atspalviu, plaukuota. Besiskleidžiantys lapai bronziniai, rausvai ar gelsvai žali, o rudenį įgauna oranžinę, raudoną, vyšninę spalvą. Balti, nestipraus kvapo, smulkūs
(apie 8 mm skersmens) žiedai susitelkę į 4–6 cm skersmens gausias, tankias skėtiškas kekes. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Vaisiai – 6–10 mm ilgio uogų pavidalo ryškūs oranžiniai arba šviesūs raudoni pailgi obuolėliai su smulkiomis sėklomis. Prinoksta rugsėjo
pabaigoje ir spalio mėnesį, o nuo šakelių nukrinta tik žiemą, jei anksčiau nenulesa paukščiai.
|
|
|
|
|