Elgetautojai

Vakar prie vieno prekybos centro prie manęs priėjo jaunuolis ir kreipėsi maždaug tokiais žodžiais: "Gal galite padėti, neturiu pinigų, neseniai išėjau iš Lukiškių..." Nustėrau. Iškart kilo minits, už ką tas žmogus sėdėjo?.. Vėliau pagalvojau, nejau iš kalėjimo išeinančiu žmogumi visiškai nepasirūpinama? Išties, ką daryti buvusiam kaliniui? Juk į darbą jo niekas nepriims, jei tik sužinos, jog teistas, visuomenėje tokie žmonės taip pat yra atstumtieji...
Kaip žmogui, išėjusiam iš kalėjimo, pradėti normalų gyvenimą? Ar tai apskitai įmanoma? Ar vienintelis kelias yra tik atgal į nusikaltėlių pasaulį?

Mūsu įmonėn būvo primti du su "šešėliu" žmonės taip susiklostė abu išėjo dabar viena priėmėm atgal ,geras darbuotojas, visdėlto tai priklauso nuo žmogaus, bet sunku būtų šnekėt apie tokius kurie neturi draugų, pažistamūjų, gimini, tiems tikrai sunku.

Kalėjimas turėtų būti ne tik vieta "apmąstymams apie savo blogus poelgius", bet ir turėtų vykti kažkokie ar tai profesijų mokymai, ar tai pravedami kursai motyvacijai skatinti, integracijai į visuomenę, skatinamas noras keistis. Kad kalinys išeitų į laisvę turintis idėjų, kaip gyventi toliau, o ne su pilna galva naujų būdų, kaip apvogti, sumušti, atkeršyti, apgauti.

jiem suteikiamos geresnes salygos,nei tu isivaizduoji......

Kokios sąlygos jiems suteikiamos išeinant į laisvę? Man įdomu.

Teks pabūti ir šitoje temoje blogio mpranašu. Viskas kainuoja ir nemažai, negali ten jų kai profkėje susodinti į vieną klase ir mokyti elgesio normų, bei specialybės pagrindų. Beje nusikaltėliai būna minimum dviejų tipų, aukštos moralės ir žemo intelekto, bet būna ir aukšto intelekto, bet žemos moralės.

visu pyrma kas turetu padeti-seima.speju jis ja prarado ne del savo kaltes antra-reikejo mokytis kol sedejo,ten dideles bibliotekos,ir t.t.trecia yra programu kurios padeda integruotis i visuomene...4 jiems yra daug nuolaidu,pvz be eiles gauna socialini busta.ir t.t.

Na taip taip, aš suprantu, kad mes dar "ne lygis" tokioms programoms...

Šeima nusisuka arba jis jos visai neturi. Mokymuisi reikia motyvacijos, bet net ir turimas diplomas dažnai nieko nereiškia prieš įrašą "teistas". Programų yra, bet ar kalėjime jos taikomos? Ar kaliniai žino apie jas, ar ryžtasi veikti?

Netyčiniai "nusikaltėliai", būna tokių nesusipratimų teisėtvarkoj...

Mylimuke- Sori tai aš ne lygis tik sakau ką galvoju ........... Labanakt.

bet salygos jiem suteiktos,ir nereik ju laikyt nuskriaustaisiais patis kalti...

kiek zinau tai iseje gauna pinigine pasalpa kazkiek laiko.... Zinoma ji nedidele .Taip pat yra istaigu kur isejusiems i laisve padeda rast vieta kur prisiglaust,bent nakvynes namuose kuri laika gyvena kol randa darba ar.....vel prisidirba ir gryzta i zona.

Man tai negaila tokiu. JUgi sedejo uz kazka, reiskia yra blogas zmogus (dazniausiai, gi pasitaiko kad vienas kitas - nuteistas nepagrystai), tai va tokiem "blogiem" atgal ten reik . Tegu valkatauja, gal susimastys, kad nereikejo zudyt ar dar ko baisaus daryti anksciau

P.S jei dar zmogus, isejes is kalejimo, buvo teistas uz zmogzudyste, tai gaunasi taip, kad jam suteikti normalu gyvenima tolygu kaip suteikti antra gyvenima, kurio mirusiam tai nieks nesuteikia. Butu tikra neteisybe..

Na, nebūtinai, jei sedėjo tai blogas žmogus, kad ir nuteistas pagrįstai...Yra įvairių gyvenime situacijų, kai būna žmonės priversti nusikalsti...Na, kaip pavyzdį galima pateikti, kad ir šiuos variantus...
Moteris, ilgai kentusi sutuoktinio smurtą, atsisukus tam smurtui prieš jos vaiką, pokštelėjo su kirviu smurtautojui per galvą...teismas nuteisė už žmogžudystę ir pasodino, gi kaimynams - sugėrovams atrodė, kad tai buvo ramus žmogus...Arba, žmogus pamatęs, kad vagia jo automobilį, iššovė į vagį...Arba tėvas, nenorėdamas, kad sėstų jo sūnus, prisiėmė atsakomybę už sūnaus padarytą nusikaltimą...Ir yra nemažai žmonių teisiamų ir sėdinčių iš vis už neaiškų ką...Tiesa straipsnius pritaiko, kad būtų už ką, nors tai būna tik migloti įtarimai ir nusikaltimo iš ties jokio nepadaryta...Dar yra pilna variantų, kai koks galingesnis žmogus nusprendžia, kad konkurentą reiktų sužlugdyti ir sufabrikuoja bylą prieš jį...

Na su tuo pavidziu, tai tikrai tavo tiesa, bet ir tokia moteris ir jos draugai,pazystami,gimines turetu ja suprasti, ir jai padeti isejus. O temos autore kalbejo, apie tokius kur iseina, ir neturi kur eiti, ir praso ismaldos, tai matyt jie neturi pas ka eit, nes tokiu niekas nenori prisileisti salia, arba tiesiog ner pas ka eiti. As tai vienareiksmiskai pries suteikima gyventi antra karta.. Yra vienas kartas, tai ir gyvenk ji taip, kad jis butu paskutinis Na ten nebent isskirtinai jau kritiniais atvejais, kaip kad tavo pavyzdyje

Žinoma, kad patys kalti. Bet tai nieko neišsprendžia. Jeigu padėtume integruotis į visuomenę, jie lengviau grįžtų/ateitų į teisingą kelią, vadinasi ir nusikalstamumas mažėtų- mes pasiektume, ko norime. Ar ne to mes norime? O gal mūsų norai visai kitokie- kad tik kentėtų tie, kurie kažką blogo padarė? Gal tuomet vertėtų sugrąžinti mirties bausmę?

Norėčiau ir aš įsiterpti... Nemanau, kad tokie žmonės nusipelno kažko daugiau nei spyrio į subinę...

Taigi, vakar vėlai vakare ėjau namo garsiai klausydamasis kažką iš "The Clash" ir pastebėjau kad man mojuoja kažkoks maždaug 25-erių metų jaunuolis. Nusiėmęs ausines, supratau kad jis jau buvo įpusėjęs savo pasakojimą apie tai kaip jį katik paleido iš Lukiškių ir kaip jį paliko žmona. Kadangi jau pradėjo įkyrėti, išsitraukiau piniginę ir įdaviau jam porą litų (daugiau grynais nelabai ir turėjau). Ir prabilo jis į mane tokiais žodžiais:
- E, klausyk, gal turi paskolint 10 lt?
- Ne žinok, neturiu - atsakiau jam.
- Nuu, nemeluok, matau kad turi - skvarbiu žvilgsniu sekė mano piniginę vaikinas, nors joje viso labo voliojosi keletas senų čekių.
Tačiau esmė slypi net virš visų ribų esančiame įžūlume, o tame, jog prieš tai jis pasakė maždaug tokio turinio sakinį: "Va aš normalus bachūras, jau geriau paprašysiu, negu atimsiu tuos pinigus iš kokio vaiko".

Norėčiau išgirsti bent vieną argumentą, kodėl šitas žmogus nusipelnė dar vienos progos gyventi?

Todėl, kad mes visi žmonės ir VISI klystam.

Įdomu, ką kalbėtum, jei jis būtų ne paprašęs, o atėmęs pinigus.