Draugystė su amputante(u)

Ar galėtumėte įsimylėt žmogų, jeigu jai(jam) būtų amputuota ranka arba koja?

o kas čia tokio? Santykiams tai trukdo? Sunkiau būtų su žmogumi, kuriai galva amputuota. Gamta kažką atima, bet kažką ir prideda

manau svarbiau ar protas vietoje... jei su zmogumi nerandi bendros kalbos, tai nesvarbu ar rankos ir kojos vietoje, vis tiek nieko bendro negali rast...

Tiesiog norėjau sužinot, ką kiti apie tai galvoja... Kažkaip jau senokai į galvą užklydo mintis apie tai ir aš labaaaaai giliai susimąsčiau šiuo klausimu... Aš manau, kad pvz. merginai galūnės amputacija yra sunkus psichologinis smūgis, apsunkinantis tolimesnį gyvenimą. Po daug ir ilgų mąstymų nusprendžiau, kad derėtų man susirast tokią merginą ir pasistengt jos gyvenimą pakreipt gražesne vaga. Tikiu, kad sugebėčiau tai padaryt, ir man tai būtų be galo malonu... Tiesiog norėjau sužinot platesnės auditorijos mintis apie tokius dalykus...

Navasas, tau su psichika blogai.

o pakreipęs jos gyvenimą dingtum?

Wien toks temos uzwadinimas prasosi pagailet tawes...

Man su psichika viskas ok O pakreipęs nedingčiau. Kam tada kreipt, kad paskui dingt? Ot lietuviška mada būt liaudies psichiatrais ir konstatuot ką nors Bet nieko...

Jį gydyt reikia. Berods yra psichinis nukrypimas kažkoks kuomet traukia invalidai.

Nu bet ir sumastyt reikia čia dar šitaip - amputantas/ė...

karočia...

jeigu man būtų amputuota koja ar ranka, tai su tokiu kaip tu tikrai neprasidėčiau. galvoji labai malonu, kai kažkoks sveikas žmogus nesveikai pradeda lįst ir aiškinti suprantąs kaip be rankos/kojos gyventi galima ir t.t.? na jau ne...

Supratau, kas per publika. Galima trint temą.

jei myli zmogu, tai nesvarbu koks jis...

jeigu tas zmogus man butu brangus iki pries patampant invalidu, taip galeciau rupintis ir islikt salia. o jei siaip gatvej pamatau invalida, galiu pareikst uzuojauta, daugiau nieko.

Taip, nesvarbu. Sutinku. Ir invalidas nėra kažkas baisaus. Bet išsireikšti taip, kaip temos autorius išsireiškė yra šlykštu.

Kūnas nėra plastelinas ir bet kada bet kam gali nutikti taip, kad jis liks be rankos, kojos ir t.t. Bet bendrauti tik todėl, kad neturi kojos rankos yra absurdiška. Bendrauju su žmogumi, o ne su jo koja ar ranka.

Ne apie kūną eina kalba, o apie žmogų, kuriam kūno neįgalumas sukelia dvasios diskomfortą. Tai tiek norėčiau pasakyt gerbiamiems ekspertams laikantiems mane padugne ir siūlantiems izoliuot.... Nes perdaug mąstau...

tiesiog nemoki isreiksti minciu, kad jos nesuteiktu slykstumo jausmo. mastyti yra gerai, tik ne visi tavo minti supranta jeigu jos nepatieki pacia priimtiniausia forma nesmerkiu, bet ir neteisinu.

To navasas: Bliot, bet tu tai nedakepes, Answer: tai aisku, kame cia kas neimanomo? Tik nesupratau nx ten ta litanija rasiai, kaip as galeciau, kaip as noreciau. Kas tu gerasis Samarietis nori pabut? Tau iswis turbut geriau eit akmeni isimylet... Sorry, as siand nedageriau, todel pyktsss

maziau neapykantos ir agresyvumo. zmogus stengesi pasirodyt svelnus ir gauti demesio, tai suteikim jam demesi, tik toki, kuris ji privesrtu susivokti kas ne taip, o ne tiesmukiskai viska issrekti ir savo ponaujakine pachmielinga nuotaika skleist, tarsi kokia erezija: visi blogi, as teisus.