Būti sveiku ar gydytis

Ir čia, ir prie švenčių stalo, ir visur kitur žmonės daug kalbą apie ligas, ieško stebuklingų gydymosi būdų, įvairių specialistų.
Bet nežiūrint į visus civilizacijos pasiekimus, sveikatos problemų turinčių nemažėja, anaiptol - daugėja.
Ar kada susimastėte, kuo skiriasi gydymas ir sveikatos stiprinimas?
dauguma žmonių yra linkę gydytis, t.y. jie laukia kol kažkas nutiks ir tada ieško kaip išspręsti: eina į poliklinikas, geria vaistus arba alternatyvas, ieško super gydytojų - perkelia atsakomybę kitiems. Tokių - 75 proc.
20 proc. - tai tie, kurie jau išbandė gydymosi kelią ir ieško naujų sprendimų.
5 proc. - tie kurie nesvarbu, kas dabar vyksta jų gyvenime prisiima atsakomybę už savo sveikatą sau ir imasi veiksmų.


Kokiai grupei priklausote jūs?
Kokius veiksmus savo sveikatos stiprinimui atliekate, proaktyviai rūpinatės sveikata?

Jeigu liga yra sveikimo simptomas, tai ar reikia gydytis, ar reikia sveikatintis?

Pasidalinkime savo mintimis ir patirtimi.

rašau atsakymą čiaumodama šokoladuką. rasau is kompo, prie kurio lipdau subine 8val per diena. ziuriu i monitoriu,nuo kurio jau "varva" akys.
koks dar sveikatinimasis
o jei rimtai, tai kartais pasivazineju dviraciu, prasibegu, prasivaikstau. kai turiu valios, maitinuosi sveikai (kuda mesyte, darzoves, vaisiai, varskes), kai neturiu valios, leidziu sau beveik viska (gera psichologine savijauta ne ka maziau svarbi sveikatai).
susirgus vis dazniau kisu kojas i karsta vandeni ir lendu po kaldra miegot, uzuot ikalus tablete - vis maziau chemijos.
ir nors negaliu pasigirti esanti sveikiausia, bet antsvorio neturiu, nieko neskauda, kraujo ir hormonu tyrimai tiesiog pavyzdiniai (dariausia pries menesi du).

Tai, kad ne. Dalykas tas, jog mūsų žinios diagnostikoje ir pati technika pagerėjo n kartų, tad nieko keisto, jog taip gali atrodyti.



Iš kur skaičiai? Savo nuožiūra ar iš kažkokio šaltinio?



Liga pagal apibrežimą yra organizmo veiklos sutrikimas, tai net nežinau apie kokį čia "sveikimą" yra kalbama. Kokį nors pvz galima?

Ko gero, žmonės nekreipia dėmesio į savo sveikatą, nežinodami ką jie daro konkrečiai su ja. Pavyzdžiui, įrodyta, kad truputį alkoholio galima išgerti, kadangi šiek tiek sumažina tikimybę gauti širdies smūgį. Bet jeigu vartojamas gryno alkoholio kiekis yra didesnis už tam tikrą tūrį, tuomet priešingai - tikimybė gauti minėtą diagnozę padidėja.
O su rūkymu dar įdomiau. Sakoma, kad jeigu žmogus rūko, tuomet jam geriausia mesti jaunam. O kai žmogus, kuriam jau virš 40 metų, sugalvoja staiga mesti, nepatartina to daryti. Gali būti net dėl to mirtinos pasekmės. Vyresniems reikia mesti po mažu. Atrodo, čia kažkas susiję yra su skydliaukės veikla.
Aš turbūt priklausau 75 procentams. Nes nelabai duomiuosi sveikatos reikalais. Tačiau su metais supratau, kad žmogaus kūnas yra be galo trapus. Tai va.

Sveiki, visi (tikiuosi :) ).


Gaila, kad norinčių kalbėti apie tai labai mažai. Todėl ir statistika liūdna. Nereikia konkrečių skaičių, užtenka pasižvalgyt aplinkui - stebėti kolegas, draugus, pažįstamus, gimines. Tingime rūpintis savimi(ir aš :) ). Greičiau praryji tabletę ir lauki stebuklo. Kartais jis įvyksta, tik neilgam... tenka pakartoti, ir kuo toliau, tuo dažniau. Laukiam, kol kas nors pasiūlys stebuklą (kuo brangesnis, tuo tikresnis), ieškom ekstrasensų, "brangių" gydytojų, kurie su malonumu atveria delniukus ir kišenes, tačiau rezultatas nuvilia. Po kurio laiko ir vėl ieškom trumpų ir stebuklingų kelių.

Esu įsitikinus, kad stebuklai būna, bet mūsų pačių dėka. Kas mus geriausiai pažįsta, myli ir rūpinasi? Kas geriausiai žino, kas mums tinka labiausiai? Tik mes patys, ir tos žinios nieko nekainuoja. Tik reikia karts nuo karto sustoti ir įsiklausyti į save.

Būtų smagu šiame forume surasti bendraminčių, pasidalinti patirtimi, galbūt pačiam sulaukti pagalbos, ar padėti kažkam...

Idomi tema, bet ne visi apie tai ir susimasto- tiesiog paprasciau ikalt tablete. Juk ir reklamose rodo kaip lengvai galima pagyt, tai kam dar sveikatintis, varzyt save..? Tiems, kurie zino, kad yra ne tik vaistu kelias irgi atrodo neverta, kartais pamato, kad ta tablete kažkada tikrai veiksmingai ir greitai suveike. Turejau klasioke, kuri vos tik prasidedavo ruduo i mokykla prie butiniausiu daiktu nesdavosi ir nosies purskalus, pastoviai juos naudodavo ir kitaip vesiojo sezono neisivaizduodavo. Man vienintele sritis, kur nepavyksta issiversti be rimtesnes pagalbos yra manos regejimas.. Jau dukart darytas ir turbut vel reikes po keliu metu. Darydavau dar kartais akiu pratimus, pailsejimus, bet darbas (ir gyvenimas) prie kompiuterio tiesiog vercia aukotis, nebeuztenka tu pratimu.
Tai cia vienintelis mano nusizengimas, kur ieskau lengvesnio kelio, nes sveikasis man nelabai imanomas..