Bijau gauti atsakyma "ne".

Kiek zinau, kad neviena as (mano kelios drauges ir siaip manau gal kas) bijo is kitos puses (vaikino/merginos) gauti atsakyma ne. gal tiesiog savo istorija trumpai papasakosiu ir jus galesite ja prisitaikyti prie savuju isgyvenimu.

Pries mazdaug metus susipazinau su vaikinu. banalu, bet kai susipazinau, pazinojau dar neviena vaikina, taigi, sis pasirode ne toks jau ir ypatingas ar kuo nors isskirtinis. bendravome, pradejau prie jo priprasti, ir viena diena vaiksciodama su drauge "supratau", kad jis per daug ikyrus ir, kad man nebereikia su juo daugiau bendrauti. taigi, pradejau su juo kitaip bendrauti ir vos po keliu zinuciu jis suprato, kad kazkas ne taip, pradejo klausineti kas atsitiko ir pan. zinoma, as vaidinau "neprieinama" ir tiesiog zaidziau su jo jausmais. vaikinukas dar kelias dienas kovojo del mano demesio ir po to, suprates, kad nieko nebus i viska spjove ir pasake, kad as besirde ir, kad jis man kersys. zinoma, i pasakyma kersysiu nekreipiau demesio. kersto taip ir iki dabar nesulaukiau, bet po musu issiskyrimo keli jo draugai man rase ir klausinejo kodel taip pasielgiau, mat ju draugas neuzsiciaupia, kalba apie mane, kaip man jaute siltus jausmus ir pan.
svarbiausia, kad as supratau, kad ir jis man kazka reiskia tik po daugiau nei puses metu. kai susipratau bandziau rasyti, bet kaip supratau, jis dabar visiskai pasikeites: ruko, geria, kartais uzvartoja ko nors rimciau.
nezinau kas man yra, bet aplink vaikinai man panasus i ji, darau ka galiu, kad kiekviena diena ji primintu. noreciau vel pabandyti su juo susibendrauti.
problemos kaip ir nebutu, jeigu as taip stipriai nepergyvenciau del issiskyrimo, neigiamu atsakymu man. parasyciau jam, paklausciau ir pan, bet nedristu, nes bijau gauti perkeltine prasme "tiesiai i desimtuka" ir po to tureti problemu del sveikatos (buna, kad ilgai stresuoju, liudziu, su niekuo nebendrauju, verkiu, nieko nevalgau, blogai jauciuosi, mama valkioja per specialistus, matau tik ligonines ir poliklinikas).
noreciau isgirsti jusu patarimu kaip pasielgti tokioje situacijoje. is anksto dekoju.



:)

Na, tai yra du variantai:
1) Nieko nedarai ir stengies viską pamiršti.
2) Nugali savo baimes ir parašai. Kitaip niekas nepaaiškės.

Aš tik antrą variantą išskirčiau. Kuo daugiau lauksi, bijosi, taip ir išvis prapuls bet kas. O jei ir neigiamas atsakymas, gi ne vienas vaikinas žemėje. Mūsų daugiau negų merginų. Tai tau tikrai dar atlikę bus bent keletas tūkstančių vaikinų. Optimistiškiau į viską žiūrėk

Laba diena, tik gimusių berniukų daugiau, o po to su metais jų tik mažėja ir gana greitai mergaičių kiekis pradeda viršyti.

3) Susivoki savyje. Iš pradžių nepatinka, paskui staiga po pusės metų nebendravimo patinka. O jis pasirodo jau irgi kitoks. Gal vėl tik suteiksi žmogui vilčių ir paliksi ant ledo.

Labuka
Daug kuo negalėsiu pagelbėti. Bet jau teko susidurti su panašia situacija, kai vieno žmogaus poelgis įtakoja kitą žmogų, tai yra visiškai pakeičia tą žmogų. Blogai tik tai, kad dažniausiai tas pasikeitimas būna į blogają pusę.
Pirmiausia, nemanau, kad turėtum save kaltinti dėl ano poelgio. Juk elgeisi tuomet taip, kaip jauteise. Dabar, kai pasikeitei pati, galvoji, jog tuomet blogai pasielgei. Esmė tame, kad mes, ypač jaunystėje, visi labai greitai keičiamės. Ir dar nežinia, kas būtų buvę, jei tuomet nebūtum atstūmus jo. Galbūt pati dabar būtum visai kitokia, gal net būtum jo vietoje. Kas žino.
Ir dar vienas dalykas. Jeigu jis toks silpnas, kad dėl tavo atstūmimo įnyko į blogus įpročius. Tai kas būtų buvę, jei pvz. ištekėtum už jo ir jus užgriūto rimta problema! Toks vyras labai silpnas, abejoju ar atlaikytų rimtus gyvenimo išbandymus. Pagalvok apie tai!
Todėl, pirmiausia, liaukis save kaltinti. Gyvenk toliau. O kas buvo ir to žmogaus, koks jis buvo, jau niekada nebesugrąžinsi. Jis gal ir sugrįž į doros kelią, bet su savo patyrimu bus visiškai kitoks.
Dėl vieno esu visiškai tikra, to kas buvo ir tokių žmonių kokie buvo, nebesugrąžinsi. Mes visi keičiamės. Ir kaip vienas posakis, į tą patį upės vandenį du kart neįbrisi. Tad, judėkim į priekį! :)
Sėkmės

aciu Dievui, kad yra geruju zmoniu kurie bent kazka bando patarti. aciu visiems, o ypac mariduo nes ji isaiskino viska detaliai

mdas... autorei reiktu truputi smegenu isigyt, nes butent smegenys atsakingos uz apsisprendima. Pirmai ikyrus ir issizada jo, jis ipyksta, atsisako su ja bendraut (emocijos truputi susteli i smegenis, pagrasina kerstausias), atveses supranta, kad nekerstaus (tiketina, kad del simpatijos merginai), gyvena toliau pradeda rukyt, gert ir t.t. (neatmestina, jog del nelaimingos "meiles"), o ji viena diena "persigalvoja" ir neisdrysta parasyt, kad jai vargselei nepasakytu "ne", nes ji uzsistresuos tokiu atveju. Mdas...tik uzuojauta vaikinukui. Tik uzuojauta.

O kur tie berniukai dingsta? :D

o mergina tikrai emocionaliai stipri ir "stabili", jeigu pati daro prielaida, kad del zodzio "ne" (kuris beje butu labai logiskas ir netgi manyciau tam tikrais atvejais labai teisingas), ims ir uzsistresuos. Pats emocinio balanso etalonas. Pries ieskodamas musiu ant kolegos, nusikrapstyk drambli nuo ausies.

yra tikrai tokia statistika. Avarijose vyru zuva daugiau, armijos visokios, kalejimai ir t.t. ir pan.

Gerai, kad paaiškinai :D

gauk man biski smegenu buk gerutis

Ir gerai, kad metė, nes nėr čia ko su visokiom triznėm prasidėt..

4000lt avansu, grynais. Tinka?

tinka

fabijoniskiu 39 Vilnius. Ivaziuosi i kiema, vaziuok iki galo. Pamatysiu, nusileisiu. Kelinta busi?

apie 5 valanda

Ale tu Monarchai cia ziuriu nebloga Bizniuka, prasukinet ruoseis

ok, jeigu veluosi, pranesk i cia.