Bendri šeimos pietūs

Dažnai šeimos nariai neturi laiko netgi kartu pavalgyti, nes skirtingu laiku eina į darbą ar grįžta iš jo. Valgo paskubomis. O ar turite tradiciją savaitgalį ar grįžus iš darbo rengti kokius nors ypatingus pietus, kai susirinktų visa šeima? Kai ne tik valgytumėte, bet ir pasidalintumėte savaitės įspūdžiais. Ar taip būna tik filmuose??
Norėčiau, kad pas mus būtų tokia tradicija, bet nėra... Man atrodo, kad netgi šeimos nariai vienas su kitu jaustųsi nepatogiai. Mūsų šeimai tai nėra įprasta....
O kaip įsivaizduojate idealius šeimos pietus? O gal tokių visai nenorite, nes tai būtų prievolė jums?

taip buna ne tik filmuose pas mano mociute visada visi susirenka ir valgo prie vieno stalo visada visi telpa, kiek bebutu zmoniu, ir visada visi snekames, ir tikrai buna gera... noreciau ir savo seimoje sia tradicija pratesti...

Kai grįžtu namo savaitgaliais, visad susėdam su tėvais už vieno stalo. Bet visgi kažkas dar netaip... Ne tai, kad blogai, bet tiesiog, pvz., per kūčias, per vakarienę, kitoks jausmas būna, kada susirenka daugiau žmonių. Bet kokiu atveju, pietavimas kartu su šeima - malonus dalyka, bent jau man. Valgyti vienam, apskritai vienam, ne tai, kad ne su šeima - nekoks jausmas. Visai kitaip kartu su kuo nors, kai dar gali pasišnekėt, pasidalint mintimis, įspūdžiais. Man įstrigo tokia frazė iš vieno serialo: "Nėra nieko blogiau, nei valgyti vakarienę vienam."...

valgant pietus, vakariene, pusricius, naktipiecius, naktiricius ........reikia valgyt....o ne kalbet nes paspringsit ir numirsit

Siaip pietus su seima? hmm...seniai taip buvo, bet ir nepasiilgau, na tik su kai kuriais seimos nariais...

nebūna pas mane taip, na nebent kartą į savaitę, bet nevisom savaitėm.. Arba kai kokia proga būna ir tipo "į svečius važiuoji / atvažiuoja į svečius"

Prie bendro stalo susėdam nebent savaitgalį arba per šventes kai suvažiuojam visi pas mamą. Pusryčiai per darbo savaitę kartu neįmanomi: kol aš iš ryto gaminu valgį pusryčiams ir pietus įsidėti, vyras tuo laiku pašeria šunį, apsisuka kieme ir ruošiasi į darbą. Kai vyrui ir sau, o dažniausiai, ir visam kolektyvui sudedu maistą, apsikuičiu virtuvėje, tada vyras eina valgyti, o man jau būna laisva vonia, einu ruoštis į darbą. Kadangi šiuo sunkmečiu taupome kurą, į darbą važiuojame 1 automobiliu, aš darbe būnu geru pusvalandžiu anksčiau, tai ten išsidžiovinu galvą, papusryčiauju, įjungiu kavos apraratą ir kompus, išplaunu kažkodėl iš vakaro likusių puodukų krūvą. Dabar dažno šeima prie valgymo - kolegos

Vakarienę dažniausiai valgome visi kartu. Savaitgaliais pakankamai dažnai susirenkam pietų pas vyro ar mano tėvus, senelius. Visos didžiosios šventės praleidžiamos taip pat kartu.

O as paruosiau mums keturiu daliu pietus, o maniskis grizes sako: 'as pavalges.'

Gerai, kad tame įžvelgi humoro.

Maniškis kažkada klausia: "kas pusryčiams?" Aš: "taigi vakar jau valgei". :)

Deja, mano gyvenime tokio dalyko nelabai rasta.. Noreciau nors retkarciais kad taip visi susestume ir bendrai papietautume, bet.. Kazkaip vis nenusedam

Namuose visada valgydavome drauge. Ir pietus, ir vakarienę. Pusryčius - taip pat, jeigu savaitgalis.
Su draugu visada, kai susitinkame, valgome drauge. Manau, labai svarbu yra prietauti kartu, ir čia ne laiko klausimas... Na, kažkas grįžta iš darbo vėliau - tai negi negalima visiems palaukti to grįžtančio vėliau? Man mama niekad nedengdavo, kol tėtis negrįždavo :)

Siaip manau, tai grazi tradicija valgyti visiems kartu, tik deja nevisada tai pavyksta padaryti.

Pas mus nebera tokios tradicijos. Visi valgo kada nori ir kur nori. Tai virtuvej tai prie teliko. Pas tevus kai nueinu irgi tas pats, as virtuvej mama prie teliko, nu nefainei kaip ne seima butume. Manau valgyt prie bendro stalo butina, bent retkarciais, taip stiprinami tarpusavio rysiai. O db tai palaida bala.

Pas tėvus kai gyvenau, tai visi kartu valgydavom. Ir dabar kai nuvažiuoju, irgi taip pat. O pas save tai bilekur, bilekada Tik rimtesnius valgius vienu metu su seserim ir jos draugu, bet virtuvėj nelabai telpam. Tai nešuos į kambarį

Pietus ir vakarienę dažniausiai valgom visi kartu. Nebent kas nors išeina ilgesniam laikui, tada jau nelaukiam, kada grįš. Būna, kad vakarienę valgom keturiese prie televizoriaus.