Baimė žengti?

Štai tokia situacija: jis, išsiskyręs jau šeši metai, turi devynerių metų labai mylimą sūnų. Santykiai iki skyrybų buvo blogi, skyrybos sunkios, po skyrybų nelankstus vaiko lankymo grafikas.
Ir štai atsiranda moteris- santykiai gražūs, daug optimizmo, tačiau susitikimas per du mėnesius tik vienas. Jo motyvas- pirma reikia pažint, tada santykius daryti artimais. Labai gerbtinas požiūris ir retas šių dienų mąstymui. Žinoma, moteris supratinga ir nekalba apie ateitį, nereikalauja nieko, tiesiog mėgaujasi buvimu kažkur netoli ir kartkartėmis gaunamais sms-ais. (pradžioj jų buvo kelis kartus daugiau). Kartais tos žinutės šiltos- vyrauja kalbos apie buitį, vaikus, požiūrių tapatumą, moters išskirtinumą, kartais... pasiteisinama bloga nuotaika, sveikata, laiko neturėjimu.

Ar tai reiškia, kad tikėtis neverta? Ar vyras pernelyg bijo neprognozuojamos ateities ir mieliau renkasi jos nebuvimą? O gal čia kalta santykių baigties baimė?

Čia moteris praktinės patirties beveik neturi..

Man nelabai panašu į santykių vystymąsi, jei santykiai tik sms žinutėmis vyksta.

Taip, jei nebūtų dvejonės, nebūtų ir šio rašinio...

Labiausiai tiketina,kad tai ne vieninteliai jo santykiai,todel toks ir elgesys.

Panašu, kad vieninteliai, nes rašo visuomet kai nėra su sūnum arba darbe, su reikalais. Netikiu, kad meluotų.. O be to, juk galėtų santykius padaryti gerokai intymesnius- tą juk galima suderinti ir su keliomis. Tačiau ne.

Bet panašu, kad tavo lūkesčiai šių santykių atžvilgiu vis dėlto nemaži, nors teigi ir kitką.

Arba vyriskiui atrodo, kad jis nera svarbus tai moteriai (nesuvokia jos vilciu ir noru, nes ji to neparodo tinkamai ir jam suprantama kalba), arba jis neturi jokio poreikio siuo metu rimtiems santykiams (gal tokia nuostata? su kuria turi pats susitvarkyti ir cia reiktu isivertinti ar verta kantriai kazko tiketis), na arba.. yra kitu susidomejimo objektu
O galiausiai juk gali buti ir toks zmogaus "bendravimo ritmas" ir bendravimo poreikis.

Nepasikalbesi - nezinosi, o moterys linkusios daug ka primastyti - tokia natura

Na taip, šis žmogus man patinka daug kuo, savo kitoniškumu ypač. Tik kartais susimąstau ar verta, jei vistiek nieko nebus... Mėgautis dabartim? Taip, tai vienintelis argumentas.

O man atrodo, kad butent vieninteliai santykiai, todel vyras uzsidare savyje ir bijo gyvo bendravimi, jam reikia priprast prie zmogaus siela, suprasti zmogaus mastyma, na zodziu, toks savotiskas patikrinimas zmogu per sms Aisku, galiu klysti, bet zinau toki moteri viena, kuri turi daug gerbeju, bet ji iesko kazko artimo savo sielai ir nepatikesite, atsisako arba sugalvoja kaip isvengti susitikimo su vyrais, kurius ,,nepatikrino", nes kaip ji sako, kai vyrai ja pamato pradeda buti tokie geri ir labai sunku suvokti kokie jie yra istikruju... Na, cia matyt tokia savotiska baima ,,neapsidegti", sutaupidama sau ir kitam zmogui laiko Juk sms parasyti ir paklausti rupimus klausymus, kurie sove i galva lengviau, negu ziuredamas i akis realiai

Dar pridėsiu, kad per tuos šešis metus nebuvo moters su kuria rimtai ką nors planuotų.
Jis kalba, kad nors ir labai būtų sunku, galėtų nugyventi likusį gyvenimą vienas (bet to gyvenimo dar labai nemažai). Kas tai?

Gali būti santykių baimė, skausmo baimė.
Kaip vienas forumo dalyvis įvardino: katės ir krosnies sindromas.

Va taip arčiausiai ir aš mąstau. Aišku gal tai saviguoda, bet jis ir pats n kartų užsiminęs apie artimumo pavojų. Nes jis labai temperamentingas, o bendravimas sms tai tarsi siena nuo paties savęs..

iš šito per daug nieko nesitikėčiau..pakankamai seniai išsiskyręs, kad bent jau norėtų daugiau bendrauti, susitikti..
toks neryžtingumas byloja, kad jam nesinori nieko daugiau.. kitų moterų gal ir nėra.. bet ir tu( ta moteris) nesi ta.. kai žmogus domina, tai domina.. ir tada nieko nelaukiama, bendravimas tikrai nėra toks pasyvus.. po vieno susitikimo seka kitas..

Ir aš nesitikiu ir ateities nekuriu. Bet jaučiuosi nei pakarta, nei paleista. Kartą buvo apie tai pokalbis (mano iniciatyva), tada įvyko pirmas susitikimas. Bręstu antram. O jei prarasiu- vadinasi taip ir turėjo būt.

atviras pokalbis ir būtų geriausia.
paminėjo, kad moterys linkusios prisigalvot. taip yra.. bet jos dažniau prisisvajoja, negu ką blogo galvoja. šiuo atveju tu tikrai tikiesi, bent norėtum tikėtis, nes žmogus domina. o jis išlaiko distanciją. ir tavyje daug klaustukų..kai jis, gal net nenutuokia..ir nesijaučia verčiantis laukti, tikėtis..

Kadangi paprastai vyrai linkę skubėti, todėl šis atvejis ir yra analizuotinas. Aš jau išmokau neturėt prognozių, neprisisvajot. Tiesiog noriu aiškumo.
Na, šiandien gal ir viskas paaiškės.

Bet tu jam tarsi jautiesi įsipareigojusi?

Tu pamastyk atidziai, kad galbut tu pati inesi i santykius netikrumo atvirai neparodydama savo pozicijos :)
Gal sukeli daug abejoniu, o zmogus rizikuoti nebenori. Per didelis atsargumo jausmas.
p.s. didele dalis vyru tarp eiluciu tikrai neskaito, o moterys tuo tarpu kartais perskaito daugiau nei parasyta :) problemele nedidele.. :)

Tikrai ne visi :) Ypac tai netaikytina tiems, kurie turi dideliu pareities nuoskaudu, nebent tik tuo atveju, jei tai butu reikalinga 'uzsimirsimui' :)

Menininke, o kokia dabartimi čia būtų galima mėgautis?
retais sms'ais?