Auditorijos baimė

Turiu problemą - bijau kalbėti prieš žmones. Net jei kažką skaitau iš lapo, balsas dreba, kimstu. Gal kas žino kaip įveikti šią kvailą baimę, nes ji man labai kenkia. Apskritai esu bendraujantis ir su žmonėmis bendrauti nebijau, bet jei tik ką reikia pasakyti viešai prieš audotoriją ir kyla problemos. Gal yra kokių vaistų?

Ai nū,ir man taip pat.ir pašaukt galiu ir viską, nu net greit prisitaikau prie naujų žmonių, bet va prie svetimų taaaaip nekyla balsas kalbėti pirmai ar dar ką. Vaistas tai vienas - daugiau reikštis, manau.

tai kad daugumai taip yra, nieko neyprasto

Ko tiksliai bijai tame kalbėjime?
Nu aš pvz bijau kalbėti, kai esu gerai nepasiruošusi ir nežinau, ką kalbu. Tai tokiu atveju padeda labai geras pasiruošimas, temos, kuria kalbu, išmanymas.
Dar yra nemalonu, kad turiu kalbėti visiškai viena, be jokio atsakymo. Bet tada galima užmegzti daugiau kontakto su klausytojais, pvz paklausti, ką manote.
Dar gali būti taip, kad pamatai, jog auditorijoje sėdintys asmenys šnibždasi ir laido replikas. Na būna pasitaiko tokių, kur neturi ką veikti, tai gali pasirodyti, kad čia iš tavęs jie žvengia, nes nieko nemoki ir panašiai. Tokiu atveju reikėtų kreiptis tiesiogiai į juos ir paklausti, ką jie norėjo pasakyti. Tokie žmonės yra bailiai ir viešai jie neišdrįstų pakartoti.

Net negaliu konkrečiai įvardinti, ko bijau. Migla pradeda galvoje darytis, kai atsistoju prieš žmones. O tada pradedu galvoti, kaip kvailai jiems atrodau.

Mokykis kalbeti. Yra daug literaturos,net konkrecios metodikos. Tik nedaugelis turi igimta drasa. Visiems kitiems drasa ateina su pasitikejimu savo igudziais. O igudzius reikia lavinti ir pradeti nuo stipraus teorinio pasiruosimo. Kai taikysi teorija praktikoje,visa atsakomybe uz tai KAIP kalbesi teks ne tau,o metodikai,kuria naudosi. Tau beliks pasirupinti,kad turetum KA pasakyti...o tai-patikek,daug sunkiau nei ismokti KAIP pasakyti. Veliau issidirbs sava metodika,su kuria ateis uztikrintumas ir pasitikejimas ,kaip darbo rezultatas..i kuri ziuredamas toks pat,koks tu esi dabar vaikinukas sakys-"o kad man tokiam drasiam buti.."..bet vien noreti ir bandyti nepakanka,reikia dirbti:)

O kuo blogai yra kvailai jiems atrodyti?

Teisingai tau pataria 242 ir Lokis, viskas ateina su patirtimi. Retas kuris nebijo kalbeti pries auditorija. Pirmus kartus daugiau bijosi, veliau maziau, svarbiausia GERAI pasiruosti.

Galvok kalbėdamas arba prieš pradėdamas kalbėti apie tai ką turi pasakyti, o ne apie tai "ko nepadaryti"

taip, turi suprasti ką kalbi ir rimtai pasiruošti tada tikrai viskas puikiai pavyks. o baimė kyla ir iš nežinojimo ką kalbi

Apskritai bendravime mokyklos laikais turėjau nemažai problemų, bet scenos/auditorijos baimė nekamavo. Tik lengvas jauduliukas prieš pat, kai jau pradedi, viską užmiršti. Nežinau, tiesiog reikia įšokti į vaidmenį. Kalbėti taip lyg žinotum viską.

As savo studentavimo laikais paniskai bijojau auditorijos,ir tos baimes nepavyko iveikti,nors tema ismokdavau be priekaistu bet atsistojus pries auditorija viska pamirsdavau ir negaledavau isizioti,ir man taip nuo pradines mokyklos laiku. . . manau,kad paciai per save reikia perlipti. . . bet kaip tai net neisivaizduoju. ..

cia svarbiausia atsipalaiduoti. jokie pasiruosimai nepades, ta baime tokia...vidine ir ne nuo pasiruosimo priklauso. siaip yra liaudiska priemone, gurkstelt is fliazkes kokio stipruminio. tik nepersistengt, kad nebutu kaip tame anektote apie pradedanti kuniga.

Kodel cia daugelis kalba apie pasiruosima/nepasiruosima ar ismokima/neismokima? Visai ne tame esme. Autore tiesiog turi socialine fobija,siuo atveju jaucia nerima kalbedama pries zmoniu grupe. Kaip to atsikratyti? Jei rengi pranesima,stenkis kuo daugiau praktikuotis (viesai kalbeti), is pradziu pries seimos narius,tada pries nedidele draugu grupele,veliau pries 10-15 zmoniu ir taip palaipsniui atsikratysi sios baimes. Kaip minejau,reikia kuo daugiau praktikos.

Va va, ir man tas pats. Norėčiau įveikt baimę, bet net pagalvojus apie tai, kad ji įveikinėjama tuo pačiu būdu, net negera darosi. Stengiuosi visokiais būdais išvengti kalbėjimo prieš auditoriją :[

Sako, reikia treniruotis prieš veidrodį, išmokti valdyt kūną, nemakaluoti rankomis nerviškai, o judėti tik pabrėžiant tai ką kalbi Stebėti savo mimikas, o kalbant priešais auditoriją išsirinkti porą aukų ir spoksot jiems į kaktas pakaitomis, kad sudarytum bendravimo su auditorija iliuziją (akių kontaktas tik padidintų baimę, bet visai nežiūrėti į žmones - negerai.)

Pirmiausia reikia bent prasižioti išdrįsti. Atrodo, ir viską moku, ir publika geranoriška, bet tik išeinu ir visa informacija išgaruoja iš galvos, nu ir šakės. O kai matau, kad šakės, tai dar labiau susinervinu ir tada jau visai ragai.

Išeik ne kaip tu, o kaip specialistas, susikurk viziją kaip nori, kad tave matytų auditorija, ir išeik kaip tas įvaizdis. Jei ir nepasiseks, tai ne tau, bet įvaizdžiui. Tam kitam žmogui. Bet kaip gali nesisekti ryžtingam, savimi tikinčiam žmogui? Pasitreniruok kalbą, bet nekalk, turėk planą, apmatus, palik sau laisvės varijuoti. Žinok kontekstą, bet ne tekstą, nes kitaip vienas praleistas žodis išmuš iš vėžių, "ką aš dabar turėčiau sakyt? kas po to?"

Geras čia :)

jei galite ir netingite prasau pabalsuoti
uz mane http://konkursai.mokinukai.lt/contest.php?action=photos&contest_id=1&item_id=284
ten yra nuotrauka o po ja yra 5 zvaigdutes tai noreciau kad ant 5 pabalsuotumet

ir dar viena cia taip pat reikia balsuoti tokiu pat principu
http://konkursai.mokinukai.lt/contest.php?action=photos&contest_id=1&item_id=164. Aciu.