atribùtas [lot. attributum — tai, kas skirta, duota]: 1. filos. esminė, būtina objekto savybė, be kurios objektas neegzistuoja; aristoteliui — akcidencijos priešybė; 2. esminis arba specifinis daikto, reiškinio požymis arba ženklas; 3. lingv.
pažyminys.
