Aš ir tėvai

Sveiki. Esu naujokas, noriu kam nors issipasakot kaip viskas sukasi mano seimoje ir suzinoti jusu nuomone.

Esu paauglys, 16 metu, gyvenu gyvenvieteje, nuosavame name. Esam finansiskai stipri seima, nereikia labai taupyti, bet ir per daug islaidauti negalime. Gyvenu su tevais ir mociute, kas mane labai erzina. Jai 80 su virs metu, serga alzhaimerio liga, na galvos skausmas. Situacija tokia: esu paauglys, noriu linksmybiu, bet gyvenu sumautam kaime, neturiu nei krepsinio, nei futbolo aikstes, nieko, tik nuo vaikystes man mazas supynes su skersiniu. Draugu kaime turiu tik 2, kiti tokie priedurniai, tai ir neprasidedu, kaimas, ko noret. Draugai abu kompiuterastai "no life" visokius l2 ir cs zaidzia, tad i lauka neina. Taigi apibendrinam: gyvenu su mociute, neturiu jokiu zaidimu lauke (krepsni dievinu), draugai "no life". Kaime nera jokiu zaidimu aiksteliu, mokyklu. Pats is neturejimo ka veikt sedziu prie kompo ir jauciu kad as jo nekenciu, bet be jo neisivaizduoju ka daugiau veikt. Tevai man prikaisioja "Vel prie kompo sedi, eitum i lauka, grynu oru pakvepuotum", o as i lauka iseinu, padauzau kases kamuoli i siena, pasedziu ant suolo ir namo is nuobudulio einu, o tevai nesupranta, kad neturiu ka veikt, jiems darbas= poilsiui, darbaholikai. Prikaisioja, kad sedziu prie kompo kiaura diena, nieko neveikiu, bet as gi ir neturiu ka veikt. Kai tevams poilsis yra darbas, tai jie visada man ras darbo namuose, bet as noriu "pasitusint", gerai, linksmai laika praleist. Nesakau kad esu tinginys, padirbu ir nemazai padedu tevams, bet... Praeita menesi pirma karta su tais 2 draugais miske prisigeriau, nedaug, 2 pusles alaus. Tevam pasakiau, kaip ir praejo. Rytoj varau su klasiokais pirma kart i soda, aisku bus alaus, bus saslykas, bet asmeniskai su saiku, daug tikrai negersiu, nes anas kartas buvo nelabaimalonus. Ir dabar ji man prikaisioja, kad vel nusigersiu, bus bedos ir panasiai. ZODZIU tevai manes nei kiek nenori paleist, tevas i soda nuves, nors galiu su klasioku ir jo pirda nuvaziuot, bet ne, uzsimusiu. Zinau kad tevai pergyvena, bet turi jau kaip ir pratintis. Jie manes nesupranta, kad noriu pasijaust bent truputi laisvas, kad ir pagert, kad ir patinginiaut, bet jiems dzin, jie viska mato tik darbe, uzaugino mane ir naudoja kaip iranki.


Ka daryt, kaip sneket? Jai ka pasakau taip jie savo praeiti pradeda kist (1954-1970), kaip jie vieni gyveno, kaip laukus ravejo, kaip siena pjove ir diena nakti dirbo prie savo rusu, kolukiuose ir panasiai. Kaip tevam isaiskint, kad laikas bega ir viskas keiciasi? Dekoju.

susirask darbą.atsairas draugų,veiklos,nereikės nolife'int,uždirbsi pinigų,dažniau į miestą atvažiuot galėsi,tėvai nezys,senelę mažiau matyt reikės.

Dar tau ne tas amžius,kad apie laisvumus kažkokius čia svaigt.Mokytis dabar svarbiausia.
O šiaip,tai nusipirkit kokį grabą su draugais ir važinėkit laukais,gal tėvai nepakars sužinoję

Teisingai, laikai keičiasi... nafik tau dirbt dabar, taip kaip jie dirbo........Spjauk tu jiems į snukį, ką jie lopai tau čia dabar aiškina kaip reikia gyventi.... išeik iš vis iš jų namų, tu gi kietas bičas, babkių turi, nusipirk savo namą ir galėsi daryti viską ką tik nori

DD Krokus, šaunuolis

sulauksi pilnametystės, tada studijuot pradėsi ir tai bus geriausi gyvenimo metai, o ne dabar kažkoks sodas ir alaus bambaliai. tada turėsi savu protu vadovautis ir jeigu jo tėvai auklėdami nebus įkrėtę, tai velniaižin kas iš tavęs ateity bus džiaukis, kad dabar auklėja, pyk nepykęs, jie elgiasi teisingai

nunu,o iki univero nolife'int ir nieko neveikt?poto su žmonėm bendraut nemokės.Tik esmė,kad tie gėrimai,tai čia tokia ir linksmybė,ypač jei tryse ir dar miške kokiam.

That is what dreams are made of when you are sixteen. Tipo gert miške fainai? eik tu. Rimtai susirask darbą. Atsiras normalių draugų ir normalios veiklos. Ir šiaip, darbas išlaisvina.

ne ne, aš nesakau, kad iki to nėra jokio gyvenimo, tiesiog reikėtų iki tol susirast kokios nors veiklos, pagaliau mokytis :D o jeigu nėra draugų, tai čia jo paties problema, jeigu jų ieškot nemoka ir skundžiasi :p

Sheila, nesvaik, aš pats panašioje situacijoje gyvenau, namai velniai žino kur ir ten tikrai draugų nėra, kaime vieni senukai, tai rimtai nebuvo dažnai kas veikt. Tiesa man nebuvo tokio poreikio kompanijoms, ilgainiui pripratau būti vienas, dabar gyvenu mieste, barake, visi sako kad esu keistuolis nes su niekuo nedraugauju, nei tūsinu su kaimynais, va tokia ir būna pasekmė, tiesiog atpranti nuo bendravimo ir jo jau vėliau nereikia ir tampi ne socialus. Lengva jum sakyti miesto vaikam. O dėl darbo, koks po velnių gali būt darbas jeigu žmogus dar mokosi mokykloje? Juo labiau kaimuose tų darbų visai nėra, pas mus keturiom didelėm gyvenvietėm tenka viena įmonė, kur moksleiviui nelabai yra šansų įlyst. O autoriui patarčiau negert su draugais alaus miške, nes vėliau alkoholiku lengva patapti taip, ir aplamai, lauk studentavimo laikų, tada bus ir laisvė ir viskas.

nu laba diena, aš pati esu iš užmiesčio, ir tėvų kontrolė buvo nemirtinga iki pilnametystės, pinigų išvis minimaliai gaudavau, šiek tiek atleido pavadėlį kai studijuot pradėjau, ir visiška laisvė tik dabar, kai dirbt pradėjau. aišku, skirtumas nuo jūsų abiejų yra tas, kad aš esu mergina mano miestelyje paauglystėj irgi nebuvo kas veikt, irgi alų gurkšnodavom, bet tas man nesutrukdė pasiekti to, ką turiu dabar. tėvų kontrolė privertė gal kiek perdėtai rimtai į savo ateitį žiūrėt, taigi... ir šiaip draugų iš paauglystės neliko, kelios draugės tik, visus žmones sutikau univere. pasitūsint irgi neatsisakydavau karts nuo karto, nors ir namo parvažiuot būdavo sudėtinga, bet dėl to kompanijos neatsisakydavau. dažniausia priežastis buvo mokslai ir visokie atsiskaitymai. ir aš per daug nesu bendraujanti, bet tai yra ne gyvenamosios vietos įtaka, o mano pačios charakteris ir gyvenimo būdas.
be to, tie patys miestiečiai retai kada užsukdavo į univero ir barako balius. bent jau pas mane taip

tai vat būtent pas tave bent kelios draugės, o aš aplamai vos ne vidury miškų gyvenau, kur iki stotelės pėstute 2km pėdint reikdavo, namai kas pusė kilometro, pas autorių supratau irgi panašiai. Tad žinau kas per situacija.

Visu pirma pagirsiu, kad mastai bliaviau ir brandziau nei dauguma 16kiniu. Pasigerei, bet pasimokei, kad prasmes cia kaip ir nera. Panasiai ir su tusu- nepadaugink. Neisivaizduoju, ka tau tenka patirt, nes negyvenu kaime, bet tas neturėjimas ka veikt zudantis turbut. Susirask hobi- gyveni kaime, tai veisk kokius triusius, balandzius, net nzn, isnaudok situacija. kokia nors saka vis tiek tave domina? Ismok uzsiimt pats savim.

pripasakojai, cia autoriau.. Tai kodel savo nusiskundimu nepasakai jiems. Drasos turi cia paisakyti visai nepazistamiems zmonems, o jiems negali? savo tevams? kodel nebemokame bendrauti, musu seimose nebeliko bendrystes, pasitikejimo, todel kad nei viena puse nekalba! vaikai, turi kalbeti, o tevai turi ne tik mokintis aukleti vaikus, o ir moketi isklausyti, bei sprest kartu problema.. tau 16.. taciau keista, kai nematau, kad tevai uzsiimtu zaidimais su vaikais. yra visokie stalo zaidimai. ten nereikes ir begiot. isjudink tevus, pazysk. Lengviausia yra klausti kitu nuomones. kai prisimenu, as issakiau savo pageidavimus ir savo prisipazinimus, jie buvo apstulbe DD gal delto, kad nusibodo ju apatija.. neturiu laiko. ziuri tv, serialus.. Vaikams visada rasciau laiko. Kitaip jie neberanda laiko jiems. Kazkas dar gerai pasake.. bandyk susirast sezonini darba. dabar juk vasara. ir tau bus idomiau

Nu mano patarimai tokie, jei tėvai finansiškai stiprūs, tai duoda gal kokiems pietums ir panašiai, jei mokykloj mokais ir važinėji į ją (jei ji ne kaime), tai gali ilgiau po mokyklos mieste pasilikt, ten rasi manau visas pramogas kurių nori, o draugų susirasi per klasiokus, ar tapatį kompą..
Dėl prižiūrėjimo, kad nenori kažkur išleist po išgertuvių tai visai natūralu, per laiką atslūgs, nu arba pats mąstyk prisigeri tai neik namo arba gerk tiek, kad nepagautų

sakoma, kad namuose turi gyventi trys kartos, na bent jau būdavo kadaise, kad gyvendavo.. seneliai, tėvai ir anūkai.. tai jei sutardavo visos trys kartos, tai kodėl negali sutarti dvi kartos?? retorinis klausymas..
ok, perkratau viską kas buvo - t.y. problemas su tėvais.. su mama pykdavomės dėl TV :D prakiškai vienintelė priežastis.. o aš ugnies ženklo, tai mane tai siutindavo, kai negalėdavau žiūrėti F-1, neisi gi pas kaimynus.. su tėvuku buvo taip, kad irgi niekur neleisdavo, bet tada palenkdavau mamą į savo pusę ir savo pasiekdavau :D beje idomus grynai psichologinis aspekas vienas.. kol nestabilūs santykiai su savo mama, tai sunku susirasti mergaitę.. nes visos mergaitės žiūri į tave ir mato, kokie santykiai pas tave su mama.. čia tik šiaip, labai gilu psichologiškai, be nekreipkit dėmesio ;) ir kaip nekeista, po pirmo nesėkmingo įsimylėjimo ir pakriko santykiai su mama.. vėliau pradėjau dirbti, atsirado kompas, išnyko ir "problema".. nors vis dar negaliu pakęsti Žuvų charakterio žiūrėti visokius bėdų turgus ir t.t. :) kai šeimoje viskas tfu tfu tfu gerai ir vyrauja lyg ir harmonija, tai dabar tos neigiamos energijos semiasi iš TV.. kam to reikia.. ai, nesuprasiu..
gėrimas nieko gero, mesk tai iš galvos, vyruti ;) nepastebėsi kaip priprasi.. ieškokis mergaitės geriau ;)
dvi pūslės alaus naikina smegenų ląsteles.. temdoma sąmonė ir t.t. nors sako, kad ką daugiau kaime veikti? bet tu pastoviai lietiesi su gamta, ko trūksta mums miestiečiams.. ir tau nesuprast, kai tie patys miestiečiai, lyg pakvaišę, ieško nors kiek žalesnio lopinėlio :D
sukakos 18, išvažiuosi mokintis, pajausi laisvę ir tada pasimatys, kas per žmogus išaugo..

kartais ir carmageddon moka graziai parasyti ;)

Nu jo... 16-metis nori veiklos, nori draugu, nori bendru uzsiemimu, o jam siulo dziaugtis gamta, nes miestieciai jos nemato. Idealesnio pasiulymo sulaukt turbut neimanoma.
Autoriui, pakentek tiek jau to kelis metelius, veliau vaziuok butinai studijuot toliau nuo sitos vietos ir pradesi normaliai gyvent kaip nori. O siaip realiai kazkas gerai patare, susirask geriau pana kolkas, nebus gal viskas taip blogai

Ammm...šakės..suprantu, kaip tau blogai - nors nieko panašau nesu patyrusi, bet manau,kad tai žiauru visa ta žodžio prasme...siūlau įtikinti tėvus, kad vis del to nesi mažas vaikas..parodyk, kad esi savarankiškas..išsipasakok viską mamai/tėčiui...juk vis del to tuoj tapsi pilnametis..norėsi laisvo gyvenimo..tuomet susirask darbą, išvažiuok gyventi į miestą, prmiausia gali išsinuomuoti būsta, o kai atsiras daugiau pinigų gali ir nusipirkti..sėkmės

man keturiolika... tau sesiolika, seip dvieju metu skirtumas, bet ziurek, draugu rasi univere, ten linksminsies, palauks dar tie bambaliai ir koks miskas, galesi po dvieju metu pradet tai daryt, o jei neturi veiklos,pabandyk kitais metais mokintis vairuot masina, uzsiemimas bus geras ir nereiks "nolifint", sakai, tavo tevu pajamos geros. bet pritariu, ne komunistu(sovietu) laikai ir jaunimui(taip pat man) reikia kazko naujo, o ne kokiu kolukiu.