Ar užmigdyti gyvūną?

Man teko vieną katytė užmigdyti, nes labai susirgo ir prasidėjo baisūs priepuoliai. O kaip jūs žiūrite į užmigdymus? Ar patys tam ryžtumėtės? o gal reikia gyvūnui leisti natūraliai numirti?

Jei to reikia tuomet rysciausi. Neverta gyvuno kankinti jei jis serga. Man teko uzmigdyti viena suni ,nes sirgo. O kitam su psichika negerai buvo. neturejau kitos iseities ir nemanau kad tai blogai,ypac jei to reikia butinai

Jei gyvūnas kankinasi - užmigdyti. Dažniausiai vis viena atsiranda tie sutrikimai jau į gyvenimo pabaigą. Užmigdžiau vieną šunį ~13metų buvo, su išvarža žarnyno.

Naminiai gyvunai daznai pries mirti patys iseina is namu ir nebegrista.
Na, bet jau jei supralyzavo ar siaip kas labai negero nutiko, tai manau, kad geriau uzmigdyti.
Mes ir savo katina turejome uzmigdyti, nes kelias dienas jis isbuvo suparalizuotas, nebepajudejo ir tik traukuliu metu pasikratydavo ir vel guledavo vos gyvas. Buvo gaila gyvuno, tad nuvezeme pas veterinara ir uzmigdeme...

Aš pati nesiryžčiau, bet manau, kad gerai yra migdyti..Tik per daug gaila atsisveikinti..Jei reiktų savo katiną migdyt, nežinau, išprotėčiau.

Suprantama,kad gaila mylimo gyvūno.Tačiau neigi galima stebėti ramia širdimi,kaip jis kankinasi dėl ligos?O gal jau nusibodo ir ketiname atsisakyti?Gyvenu priemiestyje,tai tokių niekam nereikalingų mums primėto tiek ir tiek.Manau,kad jei negali laikyti dėl kokių nors priežasčių ar serga-geriau užmigdyti.Taip bus humaniškiau,nei pasmerkti kančioms!

Geriau užmigdyt nei žiūrėt kaip kankinasi

tai faktas, kad migdyti geriau...negu kaip populiaru išmesti, nuvežti kur nors paklaidinti ar paskandinti

Taip, vienas mano katinas kai dingo, tai dingo :/ Bet senas jau buvo, vis dėl to jautė ateinančią mirtį... Protingi gyvūnėliai...

Aš irgi manau, kad geriausia užmigdyti, jei jau kankinasi. Na bet man neteko su tuo susidurt... Turėjom 18 m. šunį, nesikankino jis kaip ir, bet vienąkart kai nebeatsikėlė, tai ir nebeatsikėlė...

kad ir kaip skaudu būtų, reikia migdyti.geras šeimininkas neleis kankintis gyvūnui. tai yra jo pareiga prieš tą, kurį prijaukino, kuris suteikė džiaugsmo, pripildė tavo gyvenimą. Man teko užmigdyti 2 šunis. Pirmą kartą, tai buvo 1995 m., antrą - prieš pusmetį. iš skausmo širdis plyšo, bet daug sunkiau būtų matyti besikankinantį augintinį.

Galima prisiminti J.Biliuno "Brisiaus galas". Jis labai graziai aprase, kaip jauciasi senas, beveik aklas ir silpnas suo- nebereikalingas, visu pamirstas...
Ek, kaip buvo gaila Brisiaus. Kazkada kelias dienas verkiau pirma karta perskaiciusi sia istorija...

as uz migdyma. kai gyvūnas kankinasi yra egoistiska laikyti vien tam, kad tau gaila jo netekti. as pati kazkada leidau savo katinui numirt paciam, tai daugiau to nenoreciau pamatyti.

baisu ir be proto gaila uzmigdyti, bet tikrai neleisciau kankintis................. negi leisti kankintis, zinant kad vis tiek nebelix gyvuniuko, kad skausmas ne tarkim gydymo dalis. dar stebeti kaip gesta, silpsta, kencia- nieku gyvu.. paskui stoves akyse tie prisiminimai visa gyvenima, turiu patirties- nuo gal 11 metu tokios istorijos negaliu pamirsti.. buvau vaikas, vis neleidau, tikejausi, kad gal prades taisytis.. ir galu gale teko stebeti viska iki pabaigos savo akimis..
esu ir uz zmoniu eutanazija.

16metu seimoj gyveno bokseriu veisles kalyte.Buvo mums drauge,aukle ir siap jau seimos narys.paskutiniais metais apako,apkurto,isbyrejo dantys ant pilvo atsirado auglys,paralizavo uzpakaline dali,todel visus gamtinius reikalus atlikdavo po savimi.Raudojom visi,neisskiriant vyro ir sunu,bet turejom uzmigdyt...
Siandiena valiau kilima ir uz spintos dar radau rudu plauku,suspaude sirdi ir vel...
negalim isigyt kito suns,nes Noros nepakeis ne vienas.Taip nusprendem visi.

Geriau užmigdyti, nei žiūrėti, kaip jis miršta akyse...

Graudu.
Labai gaila kai šuo kankinasi,bet dar labiau širdį suspaudžia kai matai kaip jį užmigdo...

O mes iš karto kitą kačiuką įsigijom. Neplanavom taip greitai, bet turguje kaip tik žmonės siūlė. Likimas.

paprasyciau giminaiciu ar draugu, kurie tikrai uz mane nuveztu gyvuneli pas veterinara, negaleciau pati..

O dieve, jautri tema... Atsimenu, kaip teko užmigdyti pati fainiausią katinuką, kokį turėjom, nes susirgo kažkokia nepagydoma liga...Verkiau kaip išprotėjus, dar turiu seną dienoraštį, kur aprašytas visas mano skausmas :] Tokio neįtikėtino katino daugiau niekad nesu mačius

Panašiai ir man buvo. Sakiau, mirs ŠITAS katinas - mirsiu ir aš. Bet gyvenu... Jis buvo tikrai pats fainiausias iš fainiausių. Kas jam nutiko, kur, kada susirgo - nė nesupratau, tik ilgai miegodavo ir neėsdavo. Vėliau dar kai kas paaiškėjo - negalėjo vargšelis nė tuštintis... Nešiau pas veterinarą, sakė, nieko gero, kažkas su kepenimis, dar kas... Vežiojau, vežiojau, kol sužinojau, kad vargšui virusinis pankreatitas. Pažeistos kepenys. Nepagydoma. Gal net kraujo vėžys. Kai gavau atsakymą, kad kraujas geras, nurimau, grįžo viltis, kad gal vis dėlto veterinaras klydo... nesiryžau migdyt. Ta pati durna viltis - o gal????.... Kadangi pas kaimynę ateidavo viena tokia moteris, kuri irgi be proto mylėjo Kicių (arba Baltuką), tai kai aš dirbdavau, prižiūrėdavo ji. Ir dabar pamenu, kad apsipirkinėjau per pietus Maximoj, kai gavau žinutę: "Mirė... 7 val." Apsipyliau ašaromis - ir skausmo, ir palengvėjimo... Nors jau eina ketvirti metai, ir dabar rašant ašaros byra. Tada kasdien raudojau bene dvi savaites. Taip ir negaliu pasakyt, už ar prieš. Už - taip, kad nesikankintų, prieš - negaliu pagalvot apie nužudymą to, kurį myliu...

tikiuosi, nesupyksit už vieną jo nuotraukėlę