Ar tikrai priešingybės traukia?

Su draugu jau esam beveik metus, mes abu labai labai skirtingi zmones- jis kaimo vaikas as net giminiu kaime neturiu, mieste gimus mieste uzaugus. pomegiai musu skirtingi taip pat, tiesa, charakteriai panasus.
Ar lemta tokiai draugystei testis ar vis delto priesingybes isskirs?

Svarbiausia, kad būtų panašus požiūris į judviem svarbiausius dalykus. Na ir kad tie dalykai būtų tokie patys ar panašūs, o ne vienam tas, kitam anas. O visa kita gali skirtis ir tik nuo jūsų abiejų lankstumo priklausys, ar sugebėsit būti kartu. Jeigu sugebėsit, tai bus tik įdomiau.

Cia jau Tu turi pajausti sieloje isskirs ar daugiau sustiprins Jusu draugyste , nes kartais priesingybes papildo vienas kita, o kartais atvirksciai - parodo ryski nesusiderinima tarp dvieju zmoniu (aisku, laikui begant) Siaip manau, jeigu charakteriai panasus, tai ir vietove neturi reiksmes, bei ir pomegiu imanoma susiderint Ir aplamai, kur egzistuoja nuosirdus, rimti santykiai, ten yra harmonija, o harmonija be prisingybiu nebuna Sekmes Jums

tai taip, kompromisu ieskojimas, bet kad as lankstesne ir man tai pradeda atsibosti, va kame problema

Santykius pati dėliojies, o ne mitai/posakiai lemia kažką..

jei tau gera, kodel kyla tokie dviprasmiski klausimai? Sako, kad priesingybes vienas kita papildo :) Megaukis, kol gali :P

Mitas. http://www.psychologicalscience.org/media/myths/myth_27.cfm

šiaip manau,kad visumoj priešingybės ilgai neišbus.Aišku,dažnai papildo vienas kitą(tarkim vienas drovus,kitas drąsus),bet skirtingi požiūriai,pomėgiai nuolat pjausis ir galų gale manau išyra tokie santykiai.O autorei tai nematau ko bijot,jeigu gerai jaučiatės abu,tai nežiūrėkit į kažkokius posakius.Ir šiaip,kad vienas miestietis,o kitas iš kaimo tai dar nieko nesako.

Manau tai nėra apsoliuti tiesa

Niekada nėra traukęs man priešingas vyras, turi tam tikri dalykai būti panašūs, nes tam, kad pažintum žmogų, reikia sąlyčio taškų.

Labai nuo zmoniu priklauso, vieni moka susiderinti, kiti ne... Siaip, gerai jei pomegiai yra panasus, o ne taip, kad moteris megsta bendravima ir buvima tarp zmoniu, o vyras, vakarus leidzia prie TV ant sofkutes....

Jeigu viskas butu gerai nekiltu tokie klausimai.

kaip manai? mano tamsūs plaukai, o mergaitės šviesūs.. mes priešingybės ar nea? skirtingi pomėgiai nereiškia, kad žmonės priešingybės.. priešingybės būna tik charakterių prasme.. ir jie gyvendami kartu, "kenčia" vienas kitą.. ir kiek tas pakantumas gali tęstis, čia jau nuo kiekvieno žmogaus priklauso.. astrologiškai tai vadinama charakterių nesuderinamumu.. o kad tu miesto, o jis kaimo vaikas, tai tik dar labiau papildote vienas kitą.. kaip ten sako.. "man gi tas jūsų problemas"

Man atrodo, kad tiesiog žmonės turi turėti kažkokius "ryšio kanalus", o tam, manau, reikia tam tikro bendro dažnio... nors tam tikru lygiu tie žmonės gali būti labai skirtingi.

Visiška priešingybė man nepatiktų. Lygiai taip taip, kaip labai panašus. Turi būti kažkas bendro (vertybės, požiūriai...).
Dar kažkaip pagalvojau... Aš iš miesto, o jis iš kaimo čia joks priešingumas. Pomėgiai skiriasi - jie ir neturi VISI sutapti, bet bendros mėgstamos veiklos matyt kaip porai reiktų turėti. Net ir charakterių panašumai nevisada yra gerai, pvz., abu užsispyrę... Kai esi su žmogumi, tu pats pasimatuoji, ar jis tau tinka.

Mes su draugu visiškai priešingybės, mes išvis abu iš dviejų skirtingų pasaulių, mes iš skirtingų šalių, mūsų net odos spalva skirtinga.Jis labiau toks crazy, aš ramesnė...Bet mes bendraujam begalo gerai, mes papildom vienas kitą,jis mane "užveda" , aš ji raminu...Ir visada antrandam kompromisą, mes vienas kitą suprantam be žodžių, niekada neturėjau tokių gerų santykių, su žmonėmis, kurie buvo panašus į mane.Man visada kažko trugdavo, kažko reikėdavo daugiau...O dabar tai ir yra butent ko man ir reikėjo..Tai aš galėčiau pasakyti, kad priešingybės traukia ir papildo vienas kitą, bet tai tikriausiai čia jau priklausytų nuo pačio žmogaus, nuo jo vertybių ir norų.

"as is kaimo, jis is miesto" nera priesingybe - tai tik skirtinga gimimo vieta, ir nieko kito. Svarbiausiai, kad sutaptu pomegiai, vizija, poziuris i seima, santykius, vertybes. Jeigu visuose sitose santykiu sudetinese dalyse yra ryskus skirtumas - trumplaikeje perspektyvoje gali dar labiau traukt, nei panasus zmogus, bet ilgalaikeje prspektyvoje galu gale nieko gero nesisviecia.

Nuo kada lankstumas, diplomatiskumas, sugebejimas prisitaikyt yra problema? turetum dziaugtis, kad sugebat surast kompromisa - o tu sakai, jog pradeda atsibost. Tai pabuk atvira pati su savim, gal tau pradeda atsibost ne lankstumas ir kompromisai, o pats zmogus?

Jeigu reikia moksliško atsakymo, tai psichologai įrodė. kad tai, jog priešingybės traukia, yra mitas. O išimčių turi kiekviena taisyklė. Juolabiau, kad kuomet esi su žmogumi laiminga, neturėtum vaikytis madingų pasakymų, o verčiau stengtumeis būti pačia geriausia savo išrinktajam.

Paskaičius čia autorės temą sukurtą ir Rennais postą atrodytų panašiai, kad jai pabosti pradeda pats žmogus.