Ar mokykloje tikrai moko ko reikia?

Mokykloje vaikai mokomi įvairių dalykų fizikos, matematikos, kalbų ir taip toliau...Dauguma išmoktų formulių greitai pamirštamos, kai kurios žinios nebetenka prasmės, dėl naujų mokslo atradimų. Mokykloje klesti patyčios, daug vaikų baigę mokyklą pasirenka ne ta specialybę ir tai supranta tik po kelių studijų metų. Taigi ar ne geriau būtų daugiau dėmesio skirti įvedant i mokymo programas tokius dalykus, kurie padėtų vaikams išmokti pažinti ir gerbti save ir kitus,padėtų išmokti vaikams diskutuoti, lavinti kritinį mąstymą?

Taip, būtų geriau, tai labai svarbu.

Na ką, diskusija baigta? Galima temą uždaryt.


P.S. Ko tu nepaminėjai, bet tikriausiai pritarsi, kad būtų privalomas normalus lytinis švietimas, ir ne tik apie kyšt-myžt ir pastojimą, o ir apie santykius, žmogaus pasirinkimą, gal net šeimos planavimą. Aišku, kiekvienam tai labai individualu ir mokyklos suole nelabai aktualu, tuo labiau, tai kaip ir tėvų rūpestis didžiausias, bet visi žinom, kokie tėvai "pareigingi" šiais klausimas. Kiekvieno atskirai juk nepriversi, o vaiko narve neuždarysi: neišmokė tėvai - negyvenk. Kažkam reiktų perduot bent minimalias žinias. Dar geriau būtų - jei objektyviais ir be "jei kalbėsi apie seksą, tai tik paskatinsi užsiimt" marazmų.

Ir dar kažkaip reiktų sutvarkyt tą "perėjimą" iš mokyklos į aukštąją arba "į niekur". Nežinau, čia kokia atskira disciplina turėtų būt ar užtektų kažko minimalesnio, kad būtų padedama paaugliui atskleisti savo galimybes, potencialą, suvokti, ko norisi.
Nors rašydama apie tai pati manau, kad tai kiek utopiška, nes labai sudėtinga tokiam jaunam žmogui taip staiga sužinoti, kokios profesijos atstovas nori ir gali būti. Dažniausiai būna taip, kad pajunti tik tada, kai jau "pačiupinėji" tai.
Na, ir kažkiek susijusio su pagarba sau ir kitam - kad vidutiniškai uždirbantis šaltkalvis geriau negu darbo biržoj tupintis "prestižinis" teisininkas. Kaip mano laikais buvo - retas išdrįso prisipažint, kad jis nori į profesinę mokyklą, geriau iki paskutinės minutės "tikėt savimi" ir būt išmestam po 1-2 semestrų dėl nepažangumo arba visą gyvenimą nekęsti savo "prestižinio" darbo.

Aš pasakysiu tau mergele visą teisybę apie tas mokyklas.
Nemokino jose to ko reikia ,ir nemokina.

Pav. mane >mokino-mokino,mokino-mokino,mokino-mokino.....ir xyi išmokino.
tai va kaip su tom mokyklom.

Ne visus ir eina išmokyt ko nors. Nors švietimo sistema ydinga. O gal net ne sistema, o kai mokytojais tampa prieš tai besivilkę klasės uodegoj, taip ir gaunasi. Nors mokiausi gerai, egzaminus išlaikiau gerai, bet visus 12 metų mokykloje man buvo neįdomu, ir (o, siaube!) per lengva. Gal vis dėl to profiliavimas nebuvo labai blogas dalykas, tik tiek kad reiktų jį tobulinti, ir profiliuoti ne pagal tai, kad aš gal ateityje norėsiu kažkuo būti, bet pagal gebėjimus, potraukius. Daryti tai anksčiau. Tik tam įvertinti nėra specialistų. Ir gali padidinti ir taip nemažą atskirtį tarp mokinių. Bet šitas jau greičiausiai pasikeis tik tada, kai mes patys vaikus gerais žmonėmis užauginsim

Iš principo, universitete irgi ne tiek daug išmoksti ko reikia tavo darbui, kiek pasitvarko mokykloje suniokota pasaulėžiūra.

Mokykloje įgyjamas bendras išsilavinimas, jeigu ko ir nereikės - gyvenime tikrai nepakenks ir daugelį dalykų bent jau bendram išsilavinimui žinoti verta.

atsiprašau, ar išsilavinimas yra tik tai išmoktų dalykų atsiminimas? labai jau paviršitiniškai žiūrit. Išmoktų formulių prasmė yra daug daugiau nei tiesioginis pritaikymas gyvenime

Tiesa. Pvz. istorijos ar geografijos žinių niekur toliau nenaudojau, tačiau visai neskauda galvos žinant, kad įvyko ne tik Žalgirio mūšis ar kas per velnias ta Zimbabvė.

Taip sakant "for the record" - mokyklinis kursas visgi, palyginus su visomis mokslo žiniomis yra toks siauras ir toks "basic", kad bent vienas vienintelis faktas vadovėliuose pasikeičia naa... per kokius 5 ar 10 metų. Kol aš pvz. mokiausi mokykloje (jei įskaitysime ir vasarą iki studijų) pasikeitė kokie du dalykai: Plutonas tapo mažąją planeta, ir šiek tiek pasikeitė gyvojo pasaulio karalysčių santvarka biologijoje (ir tai čia diskutuotinas, ne itin esminis klausimas moksleiviams). Net ir palyginus su visomis moksleiviams pateikiamomis žiniomis tai tėra kelios pastraipos ar daugiausiai - puslapis tarp tūkstančių vadovėlių puslapių. Kitaip tariant, tai toks nykstamai mažas pokytis, kad nė neverta minėti kaip "argumento".

tokie pasikeitimai nėra esminiai. kad planetą priskirė neplanetai ji nedingo, vistiek ten kabo. karalysčių santvarkos modelių yra belekiek. viskas tėra susitarimo reikalas, kas esmės tikrai nekeičia

- ką ir sakau.

Aš kiek abejoju ar pati mokykla čia gali kažką iš esmės pakeisti. Dalis vaikų/paauglių nėra imlūs niekam - ne dėlto, kad būtų savaime "dundukai", bet daugiausiai dėlto, kad ir jų tėvai nelabai kam imlūs, kažkuo domisi ir gali padėti savo vaikams truputį orientuotis jų noruose. O viskas prasideda nuo čia. Kita vertus - ne jei jaunuolis susidomi kažkuo gan rimtai ir sieja savo ateitį su kažkokia sritimi, tai nereiškia, kad sėdėdamas kokiam antrame kurse nepasakys "wtf, ką aš čia veikiu?". Todėl, kad daug kas besidomint paviršutiniškai, žengiant dar tik pirmus žingsnius, atrodo gan kardinaliai kitaip, nei yra išties.

Čia manau labai pagelbėtų universitetų pagalba (bet be jokios monopolijos - kas bus tik tas ir tas universitetas). Taip, abiturientų dienos jau būna kuris laikas ir ne tik jos, bet visai neprošal būtų kad ir kokius 8-okus pažindint su tuo, kas seka toliau, bent bendrais bruožais.

Ir žinoma - visokios išvykos į tyrimų centrus, įmones užsiimančias įvairia veikla. Kad pamatytų, kaip atrodo realus darbas. Nes paskui dar gali būti (o turbūt ir būna), kas įsivaizduoja žmogutis, jog koks pvz. geologas, jei išvis įsivaizduoja gerąja prasme, yra kaip Indiana Džounsas, o paskui paaiškėja, kad ekspedicijos ir kelionės tesudaro kokius 5 % darbo., jei išvis sudaro.

O gaila, tiek amatininkų (ar ne menininkų, tegu ir savamokslių) praradom. Sakau be ironijos. Lietuvis biudžeto tas turbūt nepagerintų, technologijų lydere nepaverstų, bet užtat daugiau kompetencijos būtų ten, kurs jos reikia.

Aš atsimenu, vienas klasiokas net ir visai neblogai mokydamasis užsispyrė eiti į profesinę. Pradedant mokytojais, baigiant "protingais" klasiokais (tarp kurių ir aš buvau) visi atkalbinėjo... Argumentas: degraduosi tu ten. Nežinau, kiek degradavo, kiek ne, bet atrodo, kad šiuo metu jis savimi patenkintas.
Kitas klasiokas: mokykloje turėjo sunkumų su mokymusi, nors ir labai stengdavosi, pats tai matė ir suprato. Nuėjo irgi į profesinę, perėmė tėvo ūkį ir dabar vyras-mūras ohoho, ir žmoną kokią nusikibino, dažnas pavydėt gali.
Turėjom ir kursioką, kuris 3 ar 4 kurse metė studijas ir patraukė į profesinę. Tiesa, po to prasitarė, kodėl jo, tokio idioto, niekas nepaprotino likti...

Greitai pamirštamos, nes dėja jaunimas galvoja, kad jos niekada nebus reikalingos.



Taip, kaikurios žinios nebetenka prasmės, nes mokslas vietoje nestovi ir kaikurie dalykai yra paneigiami, tačiau, visada yra naudinga žinoti, kokie "faktai" yra klaidingi, kad vėliau netektu raudonuoti.



Patyčios egzistavo visada.



Taip, bet ar dėl to kalta mokykla?



O kaip dėl etikos? Ar ten nieko panašaus nemoko?(nesirinkau etikos, todėl tik spėju)



Ankščiau buvo "Logika", bet kažkodėl jau jos nėra. O šiap kritinį mastymą lavina ir ta pati matkė, fizika ir tt., ypač programavimas.

Aha, tiesiog visi iki vieno moka ir turi poreikį programuot, ane? Gal reiktų kažko labiau gyvenimiško? Ar jūs norit viską į šaltą teoriją sukišti.
Didelė problema žmonių tarpusavio santykiuose. Etika moko kažko, bet arba ne to, arba ne pakankamai. Žodžiu, aš bent jau neišmokau nieko, ką galėčiau pritaikyt realiam gyvenime.

Matematika ir programavimas labiau lavina loginį mąstymą, nei kad kritinį. Pati logika yra tik kritinio mąstymo instrumentas.

gyvenimiško, jei nemoka net mąstyt tinkamai. vis pasitaiko, kad net logiškų minčių nesugeba išreikšt, net diskusijos negali iškelt, tai čia dar ir iki etikos. o tokie dalykai kaip matkė, programavimas, kiti panašūs lavina patį loginį mąstymą, priežastingumo ryšių nustatymą, neesmė, kur kokią formulę įsimint

jei sunku suprast ar neįdomu, tai nėra argumentas vaiko to nemokyt. jis turi būt funkcionalus pilietis

Nu ne. Čia tiesiog buvo pvz.



Nebutinai, bet viskas nuo teorijos prasideda.
Jei teorijos nežinai, arba silpnai moki, tai žymiai lengviau žmones mulkinti, pvz. hho agregatai.

Taip, bet iš to vėliau ir išplaukia kritinis mastymas.