Antrosios pusės integraciją į draugų ratą

Ar jums svarbi savo antrosios pusės integracija į draugų ratą? Ar svarbu, kad jūsų žmogus gerai sutartų ar ir visai susibičiuliautų ir su jūsų draugais? O gal priešingai - draugai - draugai, o antroji pusė yra antroji pusė, ir jų keliai nebūtinai turi kirstis?

Iš patirties- geriau atskiri draugai. Bent jau tie, su kuriais asmeniškas ryšys yra.

O čia įdomus dalykas...

Aš savo merginų nuo savo draugų neslpėdavau, draugų neslėpdavau nuo merginos, todėl to paties tikiuosi ir iš jos.
Tegul jie (mano draugai ir mergina) ir būna skirtingi, bet svarbu kad sutartų ir gerbtų vieni kitus.

As asmeniskai supazindinu su artimiausiais draugais. Pvz su paskutiniu vaikinu eidavom mes dviese kur nors pavalgyt ar i kina, tai pasikviesdavom jo draugu, ar mano draugu porele eit kartu. Nera blogai turet bendru draugu. na bent jau as taip manau

Slėpimo ir neturėjau galvoje... bet tokios situacijos, kaip kuri nors pusė tempia vos ne už pakarpos kitą pažindintis su savo "chebra", kad paskui visi kartu galėtų tūsintis, kažkaip irgi nelimpa. Bent man.

Aš šiuo savo paties iškeltu klausimu linkęs laikytis tokios pozicijos: yra laikas draugams, yra laikas būti dviese. Nuo draugų neslėpčiau, supažindinčiau anksčiau ar vėliau, bet aišku, kai tas poros statusas būtų jau aiškus. Tačiau nesistengčiau derinti praleidžiamo laiko taip, kad jau tik nepasijustų draugai vieniši bent minutei. Manau tai suprantama...

Na nezinau... pvz tiek mano draugai, tiek mano buvusio susiporave visi buvo, tai nematem reikelo atskirai leist laika. Zinoma budavo, kad mergaites snd i viena bara, berniukai i kita (juk reikia tu pokalbiu "tarp musu mergaiciu (berniuku)" ). bet labiau laika leisdavom su jo draugais mieste, o i svecius pas mano draugus vaziuodavom.

Geriau kai atskiri, aisku ir bendru draugu buna, bet man tai geriau kai atskiri

Pazinoti vienas kito draugus reiketu. Kad ir del to, kad pasakojimo metu nekiltu klausimu, o kas tas Petras, o kas ta Janina. Be to, draugai irgi si ta pasako apie zmogu (ne tai, kad draugai kazka pasakoja apie ji/ja..). Nebutina tapt super gerais draugais, bet gatvej pazinti but mandagu. Ypac tuos, kurie partneriui yra tikrai svarbus. Galu gale, leisdamas antraja puse viena su draugais pasibut, daug ramiau, kai zinai, kas ten per chebra

O kam slepti? vis teik anksciau ir veliau suzinos, susipazins.

O as is patirties teigiu, kad supazindinti galima, bet artimai draugaut nereiktu leisti. Nes blogiausiu atveju(issiskyrimo), kils barniai ir su draugais, ne tik antaja pusele.
Poto prasides vengimai, besislapstymai ir panasiai. Anyway, cia mano gyvenimo fragmentas. Kam nepatinka, varyk i....

Sakyciau, prasmes supazindinti ir parodyti abi puses is geriausio tasko visai protingas sprendimas. Taciau "atvesti" draugus i dvieju santykius, lygiai kaip atvesti mergina i kompanija butinybes tikrai nera. Neipareigojantis siu barikadu bendravimas patogus, bet kazin ar protinga stengtis mergina "igyvendinti" i draugu rata. Visada atsiras momentu, kai dviese noresis pabuti labiau nei surmulingoje kompanijoje, o gali likti nesuprastas, kai tai bus butent krepsinio naktis Kol mergina bus tik pazistama, draugai pabambes, kad pasidarei naminis, o jei tavo draugai taps jos draugais, prasides "abydos", atseit, nenori bendrauti.
Zodziu, gerai, kai visus vienija panasus interesai, tuomet bendravimas tik linksmeja. Bet nieko priverstinai mandagaus cia buti neturi - jokiu imituotu sypsenu del to, kad tai antrosios puses draugai, ir reikia visiems patikti.

Na va, maždaug taip ir aš manau.

Vakar truputį gyvai apie tai diskutavau. Bičiulio nuomone, ryšys su antra puse negali būti 180 laipsnių kampu, nei kad draugai. Atseit viskas turėtų eiti viena linkme. Tačiau aš nebuvau linkęs pritarti. Visgi tai jau yra kitoks žmogus, turintis kitokią reikšmę, ir su juo plėtojami kiek kitokie ryšiai. Tad, jei ne 180, tai bent 90 laipsnių kampu turėtų būti.

pora turi 3 rushiu draugus: 1- tie, kurie rupi tik jai; 2- kurie rupi tik jam; 3- ilgainiui atsiranda tokiu, kurie rupi abiems... bet daznai sita rushis lieka teorine...

Manau, kad palankiau, kai tavo antroji pusė gerai sutaria, ant bent kažkiek palaiko kontaktus su tavo draugais, nes priešingu atveju prasideda visokie pavydai ir įtarinėjimai, ypač jei draugų yra priešingos lyties. O dar jei vienišų...Aš visada noriu pažinoti savo antrosios pusės draugus. Ne kontroliuot, ar šlietis, tiesiog pažinot ir palaikyt bent minimalius draugiškus santykius. Juk galioja "mano draugo draugai yra mano draugai". Jei taip nėra, vadinasi, kažkas ne taip - jis/ji tavęs gėdijasi prieš draugus, jo/jos draugams tu nepatinki, o tai nieko gero nežada (daug kas linkęs atsižvelgti į draugų nuomones), jis/ji neturi rimtų ketinimų, todėl nesivargina įtraukti į savo draugų ratą.

Man kažkoks juokingas tas "poros pristatymas". Viskas vyksta natūraliai, arba neįvyksta. Niekada neturėjau poreikio parodyti savo draugėms draugo. Ir iš tikro tai būdavo gana retai, na, tarkim visi susitinkam kokiam koncerte, kad smagiau. Bet tokio dalyko kaip "pristatymo dienos" nebūdavo, viskas paprasta, nesureikšminant. Tas pats būdavo ir su manimi - niekas specialiai nerodė manęs, bet ir neslėpė. Būtent taip man ir atrodo labiausiai priimtina, nes sentimentalumo nekenčiu ir tokio pilvo jausmų demonstravimo.

Ai, tiesa, kartais būdavo, kad draugės domėdavosi, kaip man jų antros pusės, bet asmeniškai man kažkaip neįdomu būdavo. O ir šiaip mano intymus gyvenimas yra mano reikalas, čia patarėjams ne vieta.

Du iki tol vienas kito nepazinoje zmones nutaria kurti santykius. Kol vyksta vienas kito pazinimas, kitu isikisimas ne tik nebutinas, bet ir kenksmingas. Kitas reikalas, kai imama jausti, kad visa savo laisva laika noretusi praleisti su artimu zmogumi. Bet tas "marinavimasis" tik vienas kito kompanijoje ilgainiui igrista, norisi inesti aplinkiniu zmoniu, kurie butu pakankamai idomus abiems. Jei santykiai neperlipa ribos, kai nuolat norima buti kartu: leisti laisvalaiki, dometis vienas kito interesais, isbandyti save vienas kito hobiuose, tuomet kam vargintis bandant savo pasauli integruoti i partnerio? O jei norima visapusisko bendravimo, tenka susipazinti su savo artimu zmogumi visais rakursais. Juolab kad sie dalykai (hobis, interesai, pomegiai) daznai remiasi i draugus, nes iki tol antros puses neturejes zmogus visa tai darydavo su jais. Santykiu pradzia neturi buti priezastis suletejusiam tempui, rysio su draugais nutraukimui. Bet ir partneris neturi tapti vienu is draugu. Jo statusas kitas.

Man tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas - draugų apleidimas, kol yra ponas pimpis ar ponia pizė, ar savo kaip poros statuso ekshibicionavimas draugų rate - atrodo kažkaip iškrypėkliškai. Žinoma, kiekvienas kažkuo iškrypę esam, bet būtent su tokio tipo iškrypėliais į nakties sargybą neičiau.

Astriai :}

Atsiprašau.

Nera uz ka. Konkretu, rislu, taiklu.