Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
220 volt,
naktis ir diena vilnius,
šližys,
nemexia,
vaivorykštinės avies,
sena laboratorija,
sena labaratorija,
karnavalines kaukes,
kolekcijos,
ropė,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Valstybe is kurios kilo grupe Boney M,
Sportinis batas su vinutemis pade geriau pasispirti,
Smulkesniu dirvozemio daleliu arba dykumu dulkiu ir smelio nupustymas,
Viena is dazniausiu autosominiu recesyviniu budu paveldimu ligu; jos geno nesiotojas yra kas 20? 25 Lietuvos gyventojas: Cistine .....,
Rasytojas, romanu "Bucinys raupsuotajam", "Ugnies upe", "Gimdytoja", "Treza Dskeiru", "Gvaciu kamuolys" autorius (liet.) ,
Zanavykų g., Šakių m., Šakių r. sav.,
Žalgirio g., Šakių m., Šakių r. sav.,
Žemaitės g., Šakių m., Šakių r. sav.,
Aleksandravos g., Aleksandravos k., Šakių r. sav.,
Gėlių g., Baltrušių k., Šakių r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis ar keliolika. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai be apnašų, kauliukai rutuliški. Rudenį daugelio vyšnių
lapai parausta. Kurilinė vyšnia (Prunus nipponica Matsum. var. kurilensis (Myabe) Wils.) – nedidelis (2–5 m) medelis. Žiedai pavieniai arba po 2–3, rausvi, 2–2,5 cm skersmens. Kaulavaisiai 6–8 mm skersmens, raudonai juodi. Lietuvoje auginama veislė Prunus nipponica
var. kurilensis ‘Ruby’ ryškesniais rožiniais žiedais, sodriai oranžiniais ir raudonais lapais rudenį. Kvapioji vyšnia (Cerasus mahaleb (L.) Mill. (Prunus mahaleb L.)) – medelis iki 10 m arba aukštas krūmas tankia rutuliška laja, blizgančiais lapais. Žiedai balti, 1–1,5
cm skersmens, susitelkę skydeliuose po 5–12. Vaisiai apie 6 mm skersmens, nokdami būna gelsvi, vėliau raudoni, prinokę – juodi. Maksimovičiaus vyšnia (Cerasus maximowiczii (Rupr.) Kom. (Prunus maximowiczii Rupr.)) – neaukštas (4–7 m) medis. Žiedai apie 1,5 cm skersmens,
balti arba gelsvai balti, žiedkočiai lapuoti. Žiedynuose po 4–10 žiedų. Kaulavaisiai smulkūs, juodi. Rudenį lapai raudonai oranžiniai. Pavasarinė vyšnia (Prunus subhirtella Miq.) – plačios lajos 10–18 m aukščio medis. Žiedai 1,5–2 cm skersmens, tamsiai raudona taurele ir
blyškiai rausvais vainiklapiais. Žydi balandžio pabaigoje, kartais pakartotinai rudenį. Vaisiai raudonai juodi, iki 9 mm skersmens. Gana jautri šalčiui. Smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia (Prunus serrulata Lindl.)) – iš Japonijos kilęs 2–5 aukščio medelis plačia
laja. Žiedai balti, 3–3,5 cm skersmens, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, susitelkę po 3–5. Vaisiai – negausūs, smulkūs juodi kaulavaisiai. Šaltomis žiemomis apšąla. Manoma, kad smailiadantė vyšnia yra laukinės vyšnios Prunus serrulata Lindl. var. hupehensis
Ingram senos kultūrinės kilmės atmaina, kuri 1822 metais buvo introdukuota į Europą ir Dž. Lindlėjaus (John Lindley, 1799–1865) apibūdinta kaip rūšis. Kita laukinė šios vyšnios atmaina – Prunus serrulata Lindl. var. spontanea (Maxim.) Wils. (Prunus jamasakura Siebold) – laikoma
gražiausia Japonijos vyšnia, įamžinta daugelyje meno kūrinių kaip sakūra. Apie vyšnias, rūšis, auginimą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 29 – „Vyšnios ir trešnės“.
|
|
|
|
|