onomatopėja [gr. onomatopoiia — žodžių kūrimas], garsų pamėgdžiojimas; žodis arba žodžiai, skambesiu (instrumentuote, ritmika) pamėgdžiojantys jais nusakomo tikrovės reiškinio (gyvosios ar negyvosios gamtos, žmonių veiklos) garsus, pvz., „mekenti";
„tuk-tuk"; „žvangios dalgės žvangiai pjauna".— p. vaičiūnas.