sardãras [persų k. särdār < sär — galva + dār — laikantis, turintis]: 1. osmanų imperijoje — lauko armijos vadas; 2. britų valdomame egipte — britų karininkas, vadovavęs egipto valdovo (chedivo) armijai; 3. irane ir afganistane — genties vadas, didikas.