Santrauka: Lietuvos Laisves gyneju diena
Tema sukurta: 2011.01.12 18:19
Pirmas Atgal 1 2 3
2011.12.02 11:15 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


BUPYCASMODEUS
BUPYCASMODEUS
Pažengęs
Atkurtoji nepriklausomybė Lietuvoje tautiečiams tikrosios nepriklausomybės taip ir nedavė. Atnešė skurdą ir visuomenės degradaciją.
Ar kas atsiprašys tautos už visus metus? Žmonių, kurie buvo apvogti, apiplėšti, apgauti, išprievartauti, nuskurdinti, kurių tėvai ar seneliai buvo banditų nugalabyti (galabijami ir dabar) dėl kelių litų... Ar kas atsiprašys pensininkų, šventai tikėjusių nepriklausomybe ir laisva Lietuva, o dabar pasmerktų maitintis nukainuotomis atliekomis? Ar kas atsiprašys emigrantų, priverstų bėgti iš TĖVYNĖS - nuo tos lagerinės zekų "demokratijos"?
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 02:01 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Comtesse
Comtesse
Didmeistris
laisvadienį padarytų...
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 03:46 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Preciosa
Preciosa
Didmeistris
Sausio 13 D ... vienitele diena kuria europos salys prisemena kaip legendine (Apart krepsinio ) !!!!!!!!!!!!!!
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 03:57 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Biomedic
Biomedic
Naujokas
Na ką, tiesiog be galo liūdna diena, nieko nepridursi... Pagarba žuvusiems
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 04:28 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Biomedic
Biomedic
Naujokas
Comtesse rašė:

1940 - aisiais buvo kitaip. Tada lietuviui didžiausias priešas buvo Lenkija, o TSRS labai draugiška atrodė - ir Vilnių grąžino, ir "inteligentus" ambasadoj girdė, ir lyg vokiečių - antrų didžiausių priešų - oponentais skelbėsi. Reikia dar prisimint, kad ir toks Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas rusų kišenėj sėdėjo. O Smetonos autoritetas jau 1938 m. buvo žlugęs, žmonės atsivalgę buvo jo 16 valdymo metų iki soties ir ne vienam TSRS atrodė kaip rojus, nes fasadas žibėjo, nepaisant visų tų baisybių, kurios dėjosi ten viduje.


Na, Lenkija tuo metu jau buvo pasidalinta nacių ir sovietų, bet dar gerokai prieš tai Lietuviai elgėsi toli gražu ne kaip Lenkijos priešai. Nacių ir Lenkijos karo metu Lietuviai pademonstravo stulbinamą žmogiškumą, suformavo specialias stovyklas nuo karo nukentėjusiems kariams, į kurias buvo priimta iki 30 tūkstančių nuo nacių besitraukusių lenkijos karių (tokia buvo neutralitetą paskelbusios valstybės pareiga), taip pat Lietuviai atsisakė nacių pasiūlymo jėga atsiimti iš lenkų Vilniaus kraštą(tuo metu jie labai lengvai tai galėjo padaryti) - visa tai parodo nuoširdų lietuvių laikymąsi neutraliteto politikos. Pagal tarptautinę teisę tuo metu neutraliteto valstybės buvo suvokiamos kaip neliečiamos ir jas buvo draudžiama pulti(puolimui būtinas pretekstas, o prieš neutralią valstybę jokio preteksto nesukursi), taigi lietuviai tikėjosi tokiu būdu išvengti visiško valstybingumo praradimo( keista, bet jie buvo pamiršę, kad savo neutralitetinį įvaizdį jau buvo sulaužę sudarydami sutartį su Latvija ir Estija dėl bendradarbiavimo). O kodėl lietuviai nesipriešino sovietams? Vertėtų pridurti, kad ir pati lietuvių krašto apsaugos sistema tuo metu buvo visiškai paralyžiuota. Lietuvos kariuomenė tuo metu tesudarė apie 20 tūkstančių karių(tiek pats sovietinių karių tuo metu jau buvo dislokuotas Lietuvoje pagal savitarpio pagalbos sutartį), o karinės sovietų intervencijos atveju grėsė pusės milijono karių ataka - nebūtų laiko visuotinei mobilizacijai, nebūtų buvę jokių šansų. Klausimas, kaip eiliniam lietuviui ta Sovietų Sąjunga atrodė, bet Smetonos vyriausybė sovietus suvokė kaip akivaizdžią grėsmę. Kai vyko derybos dėl Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai 1939-aisiais, sovietai atvirai pareiškė kad ši atsidūrus sovietų įtakos zonoje. Tai buvo padėtis be išeities - kad ir ką lietuviai darys - jie vis viena jau nebebus nepriklausomi. Tačiau niekas dar tuo metu nesuvokė, kas Lietuvos iš tiesų gali laukti, o Vilniaus krašto pasiūlymas buvo daugiau nei viliojantis. Tik vėliau buvo suvokta, jog padaryta klaida, o ką nors keisti buvo per vėlu - padėtis be išeities.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 04:30 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Preciosa
Preciosa
Didmeistris
Tema apie sausio 13 ???
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.03 04:44 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Preciosa
Preciosa
Didmeistris
Biomedic rašė:

Na ką, tiesiog be galo liūdna diena, nieko nepridursi... Pagarba žuvusiems


As geriau savo nuomones nesakysiu nes maiso !!!!!!Sito forumo moderatoriuii nesvarbu kuraiaim ..................... ir savo bulgarius issakymus pasiliksiuy sau !!!!!!!!!!!!!!!!! :) Del viso pikto !!!!!!!!!!!! :)
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:31 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
1991-uju sausio 13-oji minima kaip Laisves gyneju diena.buvo užpultas televizijos bokštas žuvo 13-14 žmoniu;( mano močiutė labai daug apie tai žino http://img.draugas.lt/forumas/i/editor/link.png
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:32 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:36 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:41 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
Sausio 13 aukos
Atminimo kryžiai prie Vilniaus televizijos bokšto
Paminklas prie bokšto su iškaltais žuvusių vardais
Aukų minėjimas Vilniuje 2010 m. sausio 13 d.

Sausio 13-osios aukos - žmonės, žuvę ar sužeisti 1991 m. sausio 13 d. naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Turinys
[slėpti]

1 Aukų sąrašas
2 Aukų atminimo įamžinimas
3 Taip pat skaitykite
4 Šaltiniai

[taisyti] Aukų sąrašas

Iš viso Sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių:

Loreta Asanavičiūtė
Virginijus Druskis
Darius Gerbutavičius
Rolandas Jankauskas
Rimantas Juknevičius
Alvydas Kanapinskas
Algimantas Petras Kavoliukas
Vidas Maciulevičius
Titas Masiulis
Alvydas Matulka
Apolinaras Juozas Povilaitis
Ignas Šimulionis
Vytautas Vaitkus
Vytautas Koncevičius

Visi žuvusieji, išskyrus Titą Masiulį ir Rimantą Juknevičių, palaidoti Antakalnio kapinėse. Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Rimantas Juknevičius palaidotas Marijampolės miesto kapinėse. Iš viso sužeista 702 žmonės, kulkų suvarpyti 52.

Rusijos agresijos auka taip pat tapo jų pačių armijos desantininkas leitenantas Viktor Šackich (1969-1991 m.). Jis buvo nušautas šūviu į nugarą iš 5 cm atstumo.[1]
[taisyti] Aukų atminimo įamžinimas

L. Asanavičiūtės, V. Druskio, D. Gerbutavičiaus, R. Jankausko, A. P. Kavoliuko, A. J. Povilaičio, I. Šimulionio, V. Maciulevičiaus bei V. Vaitkaus vardais pavadintos gatvės Karoliniškių mikrorajone Vilniuje.

A. Kanapinsko vardu pavadinta gatvė Kėdainiuose.

T. Masiulio vardu pavadinta gatvė Kaune.

R. Juknevičiaus vardu pavadinta gatvė Marijampolėje.
[taisyti] Taip pat skaitykite

Sausio įvykiai


[taisyti] Šaltiniai

? http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3717&p_d=51164&p_k=1

Kategorija:

Lietuvos TSR
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:42 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
Sausio 13


Gru - Sausis - Vasario
Pr A T K Pn Š S
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31
2011

Sausio 13 yra 13-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 352 dienos (keliamaisiais metais - 353).
[taisyti] Informacija
[taisyti] Šventės

Lietuva - Laisvės gynėjų diena;
Togas - Liberalumo diena.

[taisyti] Vardadieniai

Dargauda - Dargaudas - Dargenė (Dargė) - Dargenis - Dargilas - Gilvydė - Hiliaras - Ivas - Iveta (Iva) - Raimonda - Veronika (Vera) - Vidmantas
[taisyti] Šią dieną Lietuvoje
[taisyti] Įvykiai
„Laisva Lietuva" - bendras 13 redakcijų laikraštis, TSRS kariuomenei užėmus Spaudos rūmus
„Krovavoje voskresenje" - laikraštis, informavęs Rusiją apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje

1792 - Plungei suteiktos Magdeburgo teisės;
1864 - Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis;
1867 - iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki 1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija;
1874 - Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrūtų prievolė, įvesta visuotinė karo prievolė;
1990 - įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga;
1991 - Sausio įvykiai: naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją Tarybų Sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, buvo sužeisti apie 1000 žmonių.
1991 - darbą pradėjo laikinoji studija Kauno radiofone, bei televizijos studija Sitkūnuose;
1991 - Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius;
1991 - Sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą;
2003 - paskelbtas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai konkursas;
2004 - 15-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus;
2005 - prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių su kuriuo aptarė dvišalius santykius.

[taisyti] Gimimo dienos
Gimimo dienos Lietuvoje [Redaguoti]

1831 m. - Jonas Katelė, Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (m. 1908 m.).
1870 m. - Felicijonas Lelis, Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas (m. 1949 m.).
1873 m.:
Juozas Gudavičius, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1939 m.).
Pranas Markūnas, Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (m. 1964 m.).
1884 m. - Adomas Jasenauskas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (m. 1944 m.).
1890 m. - Balys Giedraitis, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1941 m.).
1891 m. - Jonas Kirlys, Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (m. 1985 m.).
1892 m. - Vladas Lašas, Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1966 m.).
1894 m. - Elena Gimbutienė-Karosaitė, Lietuvos agronomė, genetikė (m. 1982 m.).
1896 m. - Juozas Barzda-Bradauskas, Lietuvos karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas (m. 1953 m.).
1906 m. - Viktoras Bergas, Lietuvos gamtosaugininkas (m. 1983 m.).
1907 m. - Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (m. 1997 m.).
1913 m. - Vytautas Aukščiūnas, Lietuvos baleto artistas (m. 1999 m.).
1916 m. - Mečislovas Valius, Lietuvos mokslininkas, zoologas. Buvo Lietuvos ornitologų, Lietuvos gamtos apsaugos, Lietuvos hirobiologų draugijų narys, Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys (m. 1996 m.).
1929 m. - Margarita Gedvilaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
1932 m. - Vanda Briedienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
1934 m. - Andrius Gelčys, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1940 m. - Rasa Andrašiūnaitė, Lietuvos teatro veikėja, dramaturgė (m. 2003 m.).
1942 m. - Eduardas Juchnevičius, Lietuvos grafikas, poetas.
1943 m.:
Benediktas Juodka, Lietuvos biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius ir rektorius.
Jurgis Dvarionas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, muzikos kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos inžinierė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja.
1944 m. - Rimgaudas Silvestras Sinkus, inžinierius mechanikas, Lietuvos fantastikos rašytojas.
1945 m. - Alvydas Vasaitis, pianistas ir dirigentas.
1947 m. - Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (m. 2002 m.).
1948 m. - Stasė Eitavičienė - Baltrūnaitė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1950 m.:
Jonas Dabrila, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Kęstutis Kuodis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1952 m. - Henrikas Čerapas, Lietuvos tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis" narys.
1954 m. - Oskaras Jusys, Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, buvęs LR užsienio reikalų viceministras, teisininkas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, teisėtyrininkas tarptautininkas.
1956 m. - Algirdas Žandaras, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. - Ilona Jukonienė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, vienintelė profesionali briologė Lietuvoje.
1960 m. - Linas Bieliauskas, gydytojas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. - Rolandas Valiūnas, teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „LAWIN" vadovas.
1973 m.:
Aidas Kėsas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Gintaras Juodeikis, Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas.
1980 m. - Zita Užlytė, Lietuvos pedagogė, politinė veikėja.
1983 m. - Tomas Mikuckis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia gynėjo ir krašto gynėjo pozicijose.
1984 m.:
Gediminas Navickas, Lietuvos krepšininkas šiuo metu rungtyniaujantis Ukrainos Odesos „Odesa" klube.
Kęstutis Navickas, Lietuvos badmintonininkas.
1988 m. - Vaida Žūsinaitė, lietuvių lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė. 2009 m. Lietuvos 5000 m bėgimo čempionė. Treneriai: R. Sausaitis ir A. Narušavičius.

[taisyti] Mirtys
Mirtys Lietuvoje [Redaguoti]

1593 m. - Simonas Budnas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK (g. 1530 m.).
1654 m. - Jonušas Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Polocko vaivada, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų (g. 1586 m.).
1733 m. - Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas[1] (g. 1678 m.).
1855 m. - Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas, lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis" (g. 1778 m.).
1888 m. - Juzefas Čechavičius, Lietuvos fotografas (g. 1818 m.).
1894 m. - Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (g. 1819 m.).
1913 m. - Vladislovas Dmachauskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (g. 1838 m.).
1965 m. - Kazimieras Simaška, Lietuvos teatro aktorius (g. 1914 m.).
1972 m. - Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
1975 m. - Juozas Končius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras (g. 1891 m.).
1976 m. - Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (g. 1900 m.).
1985 m. - Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, lietuvių dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1909 m.).
1990 m. - Kazys Jasinskas, Lietuvos muzikologas, vertėjas (g. 1925 m.).
1991 m.:
Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena iš Karoliniškių gatvių (g. 1939 m.).
Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1952 m.).
Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1955 m.).
Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.[2] (g. 1937 m.).
Darius Gerbutavičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1973 m.).
Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1973 m.).
Loreta Asanavičiūtė, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1967 m.).
Rimantas Juknevičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1966 m.).
Rolandas Jankauskas, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
Titas Masiulis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1962 m.).
Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1966 m.).
Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.[3] (g. 1943 m.).
1996 m. - Alfonsas Dargis, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas, poetas (g. 1909 m.).
1998 m. - Antanas Būdvytis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.[4] (g. 1928 m.).
2008 m.:
Giedrius Mackevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. Sūnus - Rusijos televizijos žurnalistas Ernestas Mackevičius (g. 1945 m.).
Sergejus Larinas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1956 m.).

[taisyti] Šią dieną pasaulyje
[taisyti] Įvykiai

1559 - Elžbieta I karūnuota Anglijos karaliene;
1733 - Didžiosios Britanijos parlamento narys Eduardas Ogltorpas (Edward Oglethorpe) su 130 kolonistų atvyko į Čarlstoną dabartinėse JAV kurti čia kolonijos, kuri vėliau karaliaus Jurgio II (George II) garbei pavadinta Džordžija;
1864 - Rusijoje įvestos zemstvos - gubernijų ir apskričių savivaldybės;
1893 - Didžiojoje Britanijoje įkurta Leiboristų partija, o jos lyderiu tapo Keiras Hardis (Keir Hardie);
1906 - Žurnale "Scientific American" pasirodė pirmoji reklama, siūlanti įsigyti "Tellimco" radijo imtuvus už 7,5 dolerio;
1910 - pirmą kartą iš Niujorko „Metropoliteno" operos tiesiogiai per radiją transliuotos dvi operos - „Pagliacci" ir „Cavalleria Rusticana";
1915 - galingas žemės drebėjimas supurtė Avecano miestą centrinėje Italijos dalyje - žuvo 30 tūkst. žmonių;
1935 - per plebiscitą Saro regionas balsavo už priklausymą Vokietijai;
1953 - naujienų agentūra TASS paskelbė, kad Tarybų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai", kurie, klastodami diagnozes bei išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties;
1962 - Yvas Sen Loranas Paryžiuje pristatė pėdkelnes;
1982 - Vašingtone į Potomako upę nukritus lėktuvui žuvo 77 žmonės;
1989 - Didžiojoje Britanijoje kompiuterių darbą paralyžiavo virusas „Penktadienis 13 diena";
1993 - dėl pablogėjusios sveikatos iš Berlyno kalėjimo paleistas buvęs Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honekeris (Erich Honecker) išskrido lėktuvu pas savo dukterį į Čilę;
1998 - aviakompanijos „Ariana Afghan Airlines" krovininiam lėktuvui Pakistane įsirėžus į kalnus, žuvo visi juo skridę keleiviai - 51 žmogus;
1999 - netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutą Brazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose;
2000 - už įsakymą šaudyti į komunistinės Rytų Vokietijos piliečius, mėginusius bėgti į Vakarus, buvęs šalies lyderis Egonas Krencas (Egon Krenz) sėdo į kalėjimą;
2000 - vienas iš kompiuterių programinės įrangos milžinės Microsoft įkūrėjų Bilas Geitsas (Bill Gates) atsisakė kompanijos vadovo posto, patikėdamas jį savo pavaduotojui Stivui Bolmeriui (Steve Ballmer);
2001 - mažiausiai 725 žmonės žuvo per 7,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą, supurčiusį Centrinę Ameriką;
2004 - Didžiosios Britanijos žudikas Haroldas Šipmenas (Harold Shipman), nuteistas 2000 m. už 15 pacientų nužudymą, buvo rastas pasikoręs.

[taisyti] Gimimo dienos
Gimimo dienos pasaulyje [Redaguoti]

1334 m. - Henrikas II, Kastilijos karalius, Leono karalius, Galisijos karalius, valdė nuo 1366 m. balandžio 5 d. iki 1367 m. balandžio mėn. ir nuo 1369 m. kovo 22 d. iki mirties (m. 1379 m.).
1655 m. - Bernaras de Monfokonas, prancūzų filologas, archeologas, istorikas. Vienas archeologijos ir paleografijos pradininkų (m. 1741 m.).
1830 m. - Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (m. 1899 m.).
1858 m. - Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis (m. 1931 m.).
1876 m. - Janis Akurateris, Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas (m. 1937 m.).
1919 m. - Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas TSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (m. 1982 m.).
1927 m. - Sydney Brenner, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
1929 m. - Joe Pass, džiazo gitaristas (m. 1994 m.).
1941 m. - Ahmet Necdet Sezer, dešimtasis ir dabartinis Turkijos Respublikos prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko 2000 m. gegužės 16 d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan.
1970 m. - Mustafa Sandalas (Musti), turkų pop dainininkas.
1973 m. - Nikolajus Chabibulinas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis vartininko pozicijoje NHL Edmonton "Oilers" komandoje.
1977 m. - Orlando Jonathan Blanchard Bloom, britų aktorius, gerai žinomas kaip elfų princo vaidmens atlikėjas trilogijoje Žiedų valdovas.
1982 m. - Giljermas Sebastianas Korija, buvęs profesionalus Argentinos tenisininkas. Aukščiausias Giljermo pasiekimas ATP reitinge buvo trečioji vieta. Per savo karjerą jis laimėjo 9 titulus. Korijos pravardė - El Mago (ispaniškai Burtininkas) ir El Chino (ispaniškai Kinas). Jis profesionalu tapo 2000 metais. Giljermas tapo žinomas po to kai 2004 metais pateko į French Open finalą, bet jame pirmaudamas dviem setais sugebėjo pralaimėti Gastonui Gaudijo. Korijai,.

[taisyti] Mirtys
Mirtys pasaulyje [Redaguoti]

86 m. pr. m. e. - Gajus Marijus, senovės Romos politikas ir karvedys, per savo karjerą išrinktas konsulu septynis kartus. Taip pat jis yra žinomas dėl romėnų armijos reformų, legionų reorganizacijos į atskiras Kohortas, įsakymo bežemius piliečius šaukti į armiją (g. 157 m. pr. m. e.).
888 m. - Karolis III Storasis, 884-887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876-887 m. Rytų frankų karalius, 881-887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 839 m.).
1871 m. - Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas"), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (g. 1834 m.).
1931 m. - Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (g. 1864 m.).
1941 m.:
Emanuelis Laskeris, Vokietijos šachmatininkas, antrasis pasaulio čempionas (g. 1868 m.).
Džeimsas Džoisas, vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų (g. 1882 m.).
1988 m. - Čan Šin Kvo, Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų (g. 1910 m.).
2002 m. - Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra"[6] (g. 1897 m.).
2006 m. - Arnoldas Burovas, latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas (g. 1915 m.).

[taisyti] Nuorodos

? Liudvikas Atanazas Kersnickis.
? "LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai"
? "LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai - Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65."
? Antanui BŪDVYČIUI - 80. Lietuvos žemdirbystės institutas
? (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
? Gregorijus Fuentesas.

Kategorija:

Diena
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2011.12.17 10:43 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


as1lietuvoi
as1lietuvoi
Naujokas
PranešimasParašytas: 2005.09.29. 14:17 Rašyti temą: Sausio 13 -oji, 1991 Atsakyti su citata
1991 m. sausio 13-ąją sovietiniai (dauguma iš Pskovo, Rusija) spec. daliniai brutalia jėga bandė užgniaužti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Prie Lietuvos televizijos bokšto Vilniuje, kitose vietose žuvo beginkliai žmonės.

Maskvos valdininkų įsakymu Lietuvos Respublikos telvizija Vilniuje užimama.

Kauno radiofone, transliuotame iš Sitkūnų, dirbusi žurnalistė Jolanta Šarpnickienė operatyviai paskelbė informaciją ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui:

"Dėmesio! Kalba Lietuvos radijas. Kalba Lietuvos radijas. Pranešame, kad reguliarios Lietuvos radijo programos grubiu karinės prievartos būdu nutrauktos. Apie tai informuojame Lietuvos žmones, Europos ir viso pasaulio tautas. Tyla eteryje ar svetimi balsai jame nereiškia, jog mes atsisakome savo siekių. Didžioji dauguma mūsų beginklės valstybės žmonių yra tvirtai pasirengę žengti 1990 metų kovo 11-osios dienos nubrėžtu keliu. Kreipiamės į visus, kurie mus girdi. Smurtu galima mus palaužti, užkimšti mums burnas, tačiau niekas neprivers išsižadėti laisvės ir nepriklausomybės."

-----------

Skelbkime medžiagą apie LR nepriklausomybės atgavimą, Sausio 13 - tą, ir jos didvyrius/-es, nes mano nuostabai, šaltinių apie šios įvykius internete beveik nėra.

Kad įsitikintumėte pamėginkite surasti žuvusiųjų vardus. Jei rasite paskelbkite.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
© 2006 – 2016 Forumas "Draugas.lt"  |  Privatumo politika  |  Naudojimosi taisyklės  |  Reklama  |  Kontaktai